R. Gavelio „Vilniaus pokeris” tai satyros kupinas kūrinys, pašiepiantis posovietinį gyvenimą. Tiesa, klausydama kūrinį neabejotinai jutau kitų autorių prisilietimą.
💭 Remarką „Šešėliai rojuje” – į realybę žvelgiantį be rožinių akinių. Tiesiai ir giliai.
💭 Orwell „1984-ieji” – satyriškas požiūris į komunizmo įspaudus žmonių sąmonėje
💭 Lauren Groff „Moiros ir furijos”- istorija pasakojama iš kelių skirtingų žmonių perspektyvos, leidžianti pajusti įvykius 360°
Šis R. Gavelio kūrinys yra įvertintas bet už Atlanto, kur pakliuvo į knygų Topus. Nemeluosiu, buvo momentų, kai norėjau „išeiti” iš knygos puslapių. Čia rasite smurto, prievartos ir purvo, kuris vietomis nelabai maloniai skaitėsi, tačiau spėju, kad tai yra autoriaus „užmanymas” – paliesti ir sukrėsti.
Privertė susimąstyti, kad nors ir tas pats gyvenimas, tos pačios situacijos skirtingų žmonių akimis gali kardinaliai skirtis. Visi esame panašūs, bet kartu visiškai skirtingi.
✔️Ar verta? Manau verta. Pirma todėl, kad pažinti lietuvių literatūrą, o antra – dar vienas kritiškas kūrinys apie sovietinį palikimą žmonių sąmonėje. Šis laikotarpis esame mes, tad įdomu bėgti puslapiais, kurie mums, nepriklausomybės vaikams, yra nepatirtas.
