Nuo šiol – tai viena mėgstamiausių Remarko knygų ir apskritai, patalpinčiau ją savo „favorite“ sąrašiuke. Kodėl? Subtilu, bet buitiška. Sudėtinga, bet jausminga. Paviršutiniška, bet gilu. Taip meistriškai suderinti sluoksniai, kad net saldu prisiminus.
Karo emigrantai
Europoje siautėjant karui nemaža dalis vokiečių ir kitų šalių piliečių emigravo į JAV. Nepaisant to, kad tarpusavyje jie yra nepažįstami žmonės, tačiau vis tiek laikosi vienas kito, žinodami, kokia sunki emigrantų ir nelegalų duona. Po kūrinio „Vakarų fronte nieko naujo“ E.M.Remarkui buvo atimta pilietybė ir ilgainiui jis emigravo į JAV, todėl nebūtų nuostabu, jei knygoje atsispindėtų ir asmeninė ar artimų žmonių patirtis.
Knyga apgaubia skirtingų šalių piliečių emigracijos patirtį Antrojo pasaulinio karo metu ir siekimą įsitvirtinti naujoje, tačiau vis dar svetimoje Amerikos žemėje.
Nėra pasaulyje vietos, kurioje negalėtų tarpti meilė
Net ir sudėtingose situacijose, sužiedėjusios širdyse gali užrusenti meilė. Žmogui reikia žmogaus, žmogui norisi jausti, jog yra reikalingas ir laukiamas. Šiame romane matomi keli meilės siužetai, pirmaplanis ir antraplanis. Autorius gražiai atvaizduoja, kaip karo bėgliui sudėtinga atsiverti, pasitikėti ir pamilti, tačiau suteikia net ir skaitytojui viltį, jog viskas įmanoma. Nėra tokios žemės, kurioje nesuvešėtų meilė.
Namų ilgesys
Antrojo pasaulinio karo metu nacių vykdytą genocidą ir kitokį susidorojimą, nemažai niekino ir pačių vokiečių, tačiau namų ilgesys niekur nedingo. Atvirai ar tyliai mintyse smerkiant vyraujantį rėžimą širdingai laukiama karo baigties tam, jog būtų galima grįžti į pažįstamas gatves. Emigracijoje sunku patirti namų jausmą, norisi grįžti ten, kur viskas taip sava.
Vidiniai skauduliai
Remarkas moka tinkamu kampu, tinkamoje vietoje įžvelgti skaudžius kiekvieno personažo išgyvenimus ir tam tikrais etapais itin skausmingą lemtį. Koncentracijos stovyklos, atskirtis nuo savo šeimos, persekiojimai ir kankinimai, baimė, kiekvieno emigranto galvoje gyvena skirtingi prisiminimai, kurie net ir emigracijos laisvėje atgimsta.
Ar verta skaityti?
Oi, taip, tikriausiai mano nuomonė aiški nuo pirmųjų eilučių. Jei reikėtų rinktis daryti Remarko romanų TOP3, tuomet po „Šešėliai rojuje“ kviesčiau paskaityti „Trys draugai“. Visų įvardintų knygų apžvalgas galima rasti mano tinklaraštyje.
Kaip tik neseniai žiūrėjau Netflix filmą „All quiet on the West Front”, kuri neatspindi pačios knygos, tačiau parodo karo beprotybę ir realybę. Nemažai vyrų romantizuoja kariavimą, tačiau šioje veikloje nėra nieko gražaus. Apkasų purvai, ligos ir pro galvą skriejančios bombų skeveldros tik ir žaidžia su tavo likimu. Būti ar nebūti.
