Džeinė Eir – klasika. O klasiką man labai patinka skaityti, nes ne veltui šie kūriniai gauna tokį statusą.
Maištingas, kitoks požiūris, apie tai, kokia gali būti moteris išskyrė Charlotte Bronte iš kitų rašytojų.
Patiko autorės paryškintas kontrastas apie tai, kokio paklusnumo ir nuolankumo buvo tikimąsi iš moterų ir to, kokios jos buvo. Visgi atsirasdavo maištingų sielų, kurios neplaukė pasroviui.
Žinoma – epicentre jaudinanti meilės istorija, kuri iš pažiūros negali baigtis laimingai dėl socialinių ir moralinių apribojimų. Tačiau gyvenimas viską sudėlioja savaip, kartais būtent taip, kaip viskas ir turėjo būti iš pradžių.
Manau, ši knyga man būtų patikusi paauglystėje 🙂
