Veikiausiai kiekvienam iš mūsų yra pasitaikę dienų, kai atrodo plūkiesi kaip bitė, o užvertus kompiuterį nėra ką parodyti. Laikas tiesiog išbyra, atliekant skirtingus darbus ir mažai ką iki galo.

Pamenu, kai dirbdavau ofise, o kabinete kolegų būdavo daugiau nei 10. Vieni skambina klientams, kiti krykštauja tarpusavyje apie netikėtą patirtį, o tu stengiesi susikaupti ir paruošti komercinį pasiūlymą, sudėlioti skaičius. Negana to, dar paskambina klientas ir pasako, kad paslauga vėluoja ir turi mesti viską, nes reikia spręsti problemą. Kai dienos pabaigoje įvertindavau, ką pavyko atlikti, tai turėdavau pripažinti, kad liaudiškai tariant „ne prūdais“ pasistūmėdavau pirmyn.

Kaip transformuoti tokią Sizifo dienotvarkę?

Kas tas „Deep work“?

Jei taip labai lakoniškai, tai Deep work arba kitaip gilus darbas, tai periodas, kurio metu mes dirbame nepaprastai susikoncentravę, neblaškomi išorinių dirgiklių. Knygoje pateikiamas ne vienas pavyzdys, kaip garsūs žmonės, tokie kaip K. G. Jung ar J. K. Rowling parašė savo kūrinius visiškai atsiriboję nuo pasaulio. Tam reikalinga absoliuti tyla, jokio telefono, naršymo internete, jokių kolegų ar artimųjų klausimų „Mama, kas pietums?“.

Ypač sudomino pateiktas pavyzdys apie man patikusį autorių A. Grant. Jis rašo ne tik nuostabias knygas, bet yra jauniausias Wharton School profesorius. Tai pasiekti jis sugebėjo gilaus darbo dėka. Dedikacija konkrečioms užduotis ir jų įgyvendinimas visiškai atsiribojus, leido jam atlikti vertingus mokslinius darbus, publikuoti juos periodiškai bei tapti gerai žinomu knygų autoriumi.

Dėmesio anatomija

Nuo ko pradėti? Jūs turite aiškiai numatyti sesijas, kurių metų užtrenksite duris pasauliui ir pasinersite į konkrečią užduotį. Jei tai sunku padaryti, pradėkite nuo ankstyvo ryto, kuomet kiti dar nepabudę ar nesusirinkę į biurą. O galbūt vienas iš sprendimų – įsigyti garsą izoliuojančias ausines ar užsidaryti į atskirą, susitikimų kambarį, kuriame jums niekas netrukdys.

Cal Newport savo knygoje „Deep Work“ teigia, kad nenutrukdomas žmogus gali giliai dirbti iki 1 valandos. Taigi, natūralu, kad turėtume planuoti tokio ilgio sesijas su pertraukomis tarp jų. Anot autoriaus, maksimalus gilaus darbo laikas per dieną yra 4 valandos, taigi galimas gilaus darbo sesijų laikas, pavyzdžiui, 4×1 valanda.

Cal Newport kviečia sukurti ritualą su aiškia schema:

– Žinoti kur ir kiek laiko truks gilaus darbo sesijos.

– Kaip pasieksi reikiamą darbo kokybę? Pvz., atjungsi internetą, išneši telefoną į kitą kambarį ar įjungsi skrydžio rėžimą, išvyksi dirbti į sodybą ir t.t.

– Turėti veiksmų rutiną, kuris protui simbolizuoja, jo tuoj prasidės gilus darbas. Pavyzdžiui ramiai išgersi kavos, pasportuosi ir tada pradėsi.

Žemiau pateikiu filmuko nuorodą, kuris labai aiškiai ir trumpai apibrėžia Cal Newport knygos idėją.

Pats Cal Newport turi rutiną, kurioje jo darbas baigiasi 5:30 ir jis retai kada dirba savaitgaliais.

Pertraukos – būtina sėkmingo gilaus darbo dalis

Mūsų smegenys reikalauja pertraukų. Tam, kad gilus darbas būtų kokybiškas, būtinas poilsis. Ypač tai aktualu vakare, kai ruošiamės miegoti.

Smegenys yra tokios protingos, jog pasąmonė dirba net tada, kai mes ilsimės. Atsitraukimo nuo darbo nauda:

-mintys generuojasi net ir nedirbant,

-poilsis leidžia protui išsivalyti ir pasiruošti kitai gilaus darbo sesijai.

Cal Newport knygoje „Deep Work“ teigia, kad labai svarbu laikytis disciplinos ir laisvu nuo darbo laiko netikrinti pašto ir nedaryti jokių su darbų susijusių užduočių. Juk į pilną stiklinę daugiau nepripilsi. Mūsų proto indas poilsio metu ištuštėja ir esame pasiruošę gerai padirbėti.

Kaip pasiruošti vakarui? Cal Newport siūlo paskutinę darbo valandą skirti kitos dienos darbų planavimui. Taip patiriamos dvi naudos:

  • Mūsų protas aiškiai žino, kas jo laukia rytoj, todėl geba nurimti.
  • Darbus suplanuojame prioritetų tvarka, todėl kitą dieną pradedame nuo svarbiausių užduočių.

Kita svarbi pastaba yra apie miegą. Kokybiškas miegas (t.y. nuo 7 iki 9 valandų) yra būtinas, jog jaustumėmės produktyvūs ir gyvybingi. Kalbant labai paviršutiniškai, miego metu mūsų smegenys atlieka „inventorizaciją“ ir sudėlioja svarbius dalykus į ilgalaikę atmintį, išvalo tai, kas yra perteklinė informacija. Gilus darbo kokybė yra tiesiogiai proporcinga miego kokybei.

Nuobodulys – mūsų draugas

Kada paskutinį kartą laukdami pas gydytoją sėdėjote be telefono ir stebėjote aplinką? Ar pagaunate save, kad eilėje prie kasos išsitraukiate savo išmanųjį draugą ir imate maigyti? Cal Newport siūlo atsiriboti nuo trikdančių veiksnių ir pabūti nuobodulyje. Pasirodo, jis gali pametėti labai kūrybingų minčių.

Net ir užsiimdami kita veikla pastebėsime, kaip šauna įdomios idėjos mums svarbia tema. Mintys tiesiog kyla iš niekur, o iš tiesų tai didžiulis pasąmonės darbas.

Socialinės medijos – laiko vagis?

Cal Newport neslepia savo neigiamo požiūrio į socialines medijas ir ragina jas stipriai apriboti ir jei galima – ištrinti. Tai ne tik mūsų brangiausio resurso – laiko – vagys, bet remiantis knygomis Anna Lembke: Dopamino tauta ir Anders Hansen: Naršymo metas pastebima daug neigiamų medijų aspektų, kurie gali pastūmėti net į depresiją.

Išbandžiau ir aš. Mano pastebėjimai

Šios knygos mintis pritaikiau ir savo dienotvarkėje. Atjungiau paštą, telefone uždėjau do not disturb funkciją, į ausis įsikišau ausines, mažinančias garsą. Ir susikaupiau dirbti. Rezultatas akivaizdus – nebereikėjo blaškytis į blyksinčius medijų ar laiškų pranešimus, tik atsiduoti kūrybai.

Taip, po deep work sesijos buvau praleidusi kelis skambučius ir atsirado naujų laiškų, tačiau pasaulis nepasikeitė, o aš jau buvau atlikusi itin svarbius darbus, kuriuos pavyko įgyvendinti 30 procentų greičiau nei paprastai.

Taigi, visiškai pritariu Cal Newport „Deep Work“ knygos mintims ir šią praktiką stengiuosi taikyti savo gyvenime. Taikau šias taisykles:

  • Dienos pabaigoje susirašau ir reitinguoju būtinus kitos dienos darbus.
  • Jei užverčiu kompiuterį stengiuosi nebeskaityti laiškų, nors kartais nusižengiu šiai taisyklei.
  • Deep work sesijas planuoju pirmoje dienos pusėje.
  • Būtinai išjungiu paštą, telefono pranešimus ir padedu jį toliau.
  • Numatau, kada yra pertraukos ir jų metu galiu viską: darytis kavą ar skaityti paštą.
  • Stebiu, kokia yra mano organizmo miego rutina ir kurią valandą nuėjus miegoti jaučiuosi ypač produktyvi ryte.

Labai kviečiu nepamesti šių įžvalgų, o geriausiai – paskaityti Cal Newport „Deep Work“ knygą bei išbandyti idėjas praktikoje.

Išsamesnis pasakojimas iš autoriaus lūpų: