Kaip stipriai mes mylime savo vaikus?
Dauguma atsakytų, kad beprotiškai, tačiau tikrai atsirastų diskusijų apie tai, kaip reikia vaikus auklėti.
Vieni palieka kūdikius išsiverkti ir nepuola jų čiūčiuoti, kiti teigia, kad atliepti poreikius reikia nedelsiant. Vieni pasisako už tvirtą žodį ir autoritetingą auklėjimą – vaikai turi paklusti tėvams, kiti ieško būdų, kaip auklėti vaikus švelniai ir pozityviai. John Gray „Vaikai kilę iš dangaus“ – tai pozityvaus auklėjimo principais pagrįsta knyga, kuri suteikia instrumentų gebėti vaikus suvaldyti kitais metodais nei patys paprasčiausi – įsakinėjimas, balso pakėlimas.
John Gray mano, kad vaikams reikia duoti laisvės pasirinkti ir elgtis su jais kaip su mažais žmogučiais, turinčiais savo charakterį ir nuomonę. Klaidinga manyti, kad tik vaikai turi derintis prie tėvų gyvenimo įpročių. Priimdami naują gyvybę į šeimą, mes prisiimame atsakomybę, jog leisime jiems įsilieti į mūsų kasdienybę ir būti tokiems, kokie jie yra. Visuomet tikėjau, kad vaikai pasirenka tėvus, tad pagalvokime, kokią laimę ir dovaną jie mums padaro.
Knygos atpasakoti prasmės nėra, tad pasidalinsiu vienu mane sudominusiu momentu. Kiekvienas vaikas turi savitą charakterį/temperamentą, tad auklėjimas turėtų būti adaptuotas remiantis juo. Kas turima mintyje?
1. Jautrus vaikas. Nori būti išgirstas ir suprastas. Turime skirti jam daugiau laiko ir dėmesio. Padeda atidus klausymas bei jausmas, kad yra ne vieniši.
2. Aktyvus vaikas. Linkęs veikti ir yra orientuotas į rezultatą. Kasdienoje turi veiksmu planą. Tokiam vaikų tipui John Gray siūlo nustatyti taisykles, ribas bei kas vadovauja. Jei nori būti nugalėtojais, sėkmė jiems geriausia paskata. Kaip tvarkytis su aktyviu vaiku? Apibrėžti ką veiksime, kaip tai atliksime, duoti užduoti. Valdyti su procesu arba eikvojant jo energiją užduotimis.
3. Reaktyvūs vaikai. Mėgsta prieštarauti. Kaip elgtis? Reikia sutiekti galimybę priimti sprendimus, gerbti jų nuomonę. Nemėgsta tvarkytis, tad geriau į procesą įsitraukti ir tai daryti kartu.
4. Imlūs vaikai. Reikia ritualų ir ritmo. Jiems įdomu, ko galima tikėtis, nori žinoti gyvenimo tėkmę. Nemėgsta neapibrėžtumo. Reikia dienotvarkės ir rimto. Laikas valgyti ir miegoti ir pan. Labiau nurodyti, ką daryti, pasakant „dabar laikas”. Jiems tuomet atrodo, kad viskas pagal planą vyksta. Mėgsta stebėti, jis jaučiasi dalyvaujantis stebėdamas. Nemėgsta, kai trukdo, nes patinka pabaigti viską iki galo. Jiems reikia meilumo ritualų. Pvz. laikas kartu kažkokio proceso metu.
Man tai iš tiesų atrodo vertinga. Net jei į knygoje pateikiamą informaciją žiūrėsime kritiškai, tikiu, kad atsiras principų, kuriuos norėsime išbandyti kasdienoje. Ar dar kartą skirčiau savo laiką „Vaikai kilę iš dangaus“ knygai? Tikrai taip. Tėvystės patarimų negali būti per daug.
Jei sudomino ši knyga, tikrai patiks Lyudmila Petranovskaya „Nematomas ramstis: prieraišumas vaiko gyvenime„.
