Knygą „Penkios meilės kalbos“ žino tikriausiai kone kiekvienas knygų draugas. Mielai pavadinčiau ją klasikų klasika ir „a must“ kūriniu kiekvienam, norinčiam suprasti save ir kitus.
Ne nuostabu, kad tie patys principai galioja ir vaikų auginime. Kiekvienas jų – unikalus mažas augantis žmogus, kuris ateina į šį pasaulį su savo poreikiais. Didžiausia užduotis tėvams – pajusti, pažinti ir suprasti savo vaiką bei atliepti jį.
Turiu pasakyti, kad tie, kas skaitė „Penkios meilės kalbos“ didelių pokyčių šioje knygoje neras. Tačiau tai, kas patogu – nagrinėjamos skirtingos vaikų psichologijos situacijos, kurios padeda suvokti, kaip jie maisto ir kokius poreikius nešiojasi širdyje. Baisu, kai mums gali atrodyti, kad rodome didžiulę meilę, bet pasirinktas būdas neatitinka vaiko suvokimo ir jis jaučiasi apleistas. Gebėjimas kalbėti viena meilės kalba padeda užpildyti jų širdis ir augti pilnavertiškai.
Tėvų meilė – didžiausias poreikis, kurį vaikas su savimi nešiojasi gana ilgai, todėl mums, suaugusiems tenka ta atsakomybė iššifruoti savo mylimų vaikų norus ir meilės formas. Kaip tai padaryti? Čiupti Gary Chapman knygą „Penkios vaikų meilės kalbos“ ir pasistengti ten atrasti savo vaikus bei išmokti naujų metodų, kurie padės juos pažinti ir mylėti.
