Ne retai į rankas imame romanus, kuriuose pasakojamos Austrijos-Vengrijos imperatorienės SiSi, Romanovų dinastijos, įtakingųjų Mediči gyvenimas ar Petro I-ojo ir jo žmonos gyvenimo istorijos, paremtos istoriniais faktais.
Žvalgydamiesi tolyn nepastebime, jog ir Lietuvos istorijoje netrūksta intrigų ir valdžios žaidimų. Su Ilona Skujaite susipažinau „Moteris“ žurnale ir sužinojau, jog LDK gyvenusi kilmingoji Kotryna Jogailaitė būdama 36-erių tapo geidžiamiausia Europos nuotaika. Daugelis iš mūsų žino garsiąją Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės istoriją, tačiau ne mažiau dėmesio verta pasirodė ir Žygimanto Augusto sesers, Bonos Sforcos dukters – Kotrynos Jogailaitės – gyvenimo ir meilės istorija.
Mylimas sūnus ir apleistos dukterys
Žygimantas Senasis ir Bona Sforca susilaukė sūnaus ir trejų dukterų. Numylėtinis ir sosto įpėdinis Žygimantas Augustas visuomet buvo tėvų dėmesio epicentre, o tuo tarpų dukterys – apleistos. Kilmingos ir jaunos, jos troško garbingai ištekėti, tačiau įvairios intrigos, Žygimanto Senojo, o vėliau ir pačios motinos Sforcos mirtis lėmė šių moterų apleistumą. Žygimantas Augustas po tėvo mirties tapęs Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pasinaudojo savo seserimi politinėms deryboms. Galiausiai patikėjęs savo seserį Kotryną 11 metų jaunesniam Švedijos princui ir Suomijos kunigaikščiui Jonui Vazai.
Moteris – politinis įrankis
XVI a. dar neegzistavo santuokos iš meilės. Kilmingos moterys, o ne retai ir vyrai, negalėjo rinktis širdies damų, nes turėdavo sudaryti politiškai palankias santuokas. Europą tuo metu nuolat drebindavo karai. Nerimo Livonija, Maskva bei konfliktai tarp Skandinavijos šalių lėmė politinių santuokų paieškas. Kotrynos Jogailaitės rankos siekė ne vienas. Nuo turtingų vietos didikų iki Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano IV, dar vadinamo Ivano Rūsčiojo, žinomo, kaip labai žiauraus valdovo. Jis net triskart bandė pasiglemžti Kotryną – piršdamasis, pasiųsdamas 5000 karių jos pagrobti ir galiausiai šantažuojant politiniuose žaidimuose tada, kai Kotryna jau buvo ištekėjusi ir su Jonu Vaza susilaukusi vaikų.
Kotryna Jogailaitė – tai tvirtos moters, drąsios valdovės ir švelnios asmenybės portretas Lietuvos padangėse. Nereikia dairytis toli, norint žavėtis tų laikų lyderėmis ir ikonomis. Keista, kad Lietuvos istorija taip primiršo šią moterį kurią pagal istorinius faktus atgaivino autorė Ilona Skujaitė.
Jaunikaitis ant karo žirgo
ir dosnus. Tačiau vos Žygimantui Augustui palaiminus jų santuoką, prasidėjo negandos. Gamtos išdaigos kelionės per Baltijos jūrą metu, o galiausiai ir ne vienus metus trukęs įkalinimas, mat Jono Vazos brolis Erikas, tikrasis sosto valdytojas, po nuožmios brolių kovos Švedijos pilyje, 4 metams įkalino Joną ir Kotryną. Čia naujoji šeima susilaukė ir kelių vaikų.
Meilė ir viltis tarp mūro sienų
Erikas Vaza brolio Jono suėmimo momentu pasiūlė Kotrynai grįžti namo, tačiau ji atsisakė ir liko kalėjime kartu su savo vyru. Taip parodydama didžiulį atsidavimą stiprino ryši su savo sutuoktiniu. Sudėtingos sąlygos, nepriteklius, karaliaus nepalankumas lėmė jų pirmagimės mirtį bei sudėtingas kalinimo sąlygas, tačiau niekada neleido prarasti vilties, jog pavyks atgauti savo gyvenimą.
Nepaisant to, likimas buvo maloningas, ir netekęs sveiko proto Erikas paleido brolį iš kalėjimo ir galiausiai buvo nuverstas nuo sosto, o Jonas Vaza ir Kotryna Jogailaitė tapo Švedijos karaliais.
Drąsa ir ištikimybė po didžiulės duoklės galiausiai atvedė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščio seserį į vieną iš Europos sostų. Nuostabus Ilona Skujaitės nutapytas LDK kunigaikštytės portretas leidžia didžiuotis savo istorija.
Literatūriniai palyginimai
Tikriausiai neįmanoma, kad „Karo nuotaka“ nebūtų lyginama su Sabaliauskaitės „Petro imperatoriene“. To pačio žanro knygos, istorija apie stiprias moteris tik ir kviečia apsvarstyti romanų panašumus ir skirtumus. Nors šių dviejų knygų palyginimas būtų tas pats, kas L. Da Vinčio paveikslų lyginimas su jo mokinių darbais, man „Karo nuotaka“ romanas paliko malonų įspūdį ir visišką įsitraukimą. Ko trūko? Trūko daugiau jausmo, įsitraukimo, emocijų, detalių. Istorija labiau plaukė sąmonėje nei joje buvo įsigyventa. Tačiau ar smaragdas tampa mažiau gražus, jei šalia jo pūpso deimantas? Kiekvienas žėri savaip, todėl norėčiau pasveikinti Ilona Skujaitę su sėkmingu romanu.
Beje, autorė sukūrė internetinę svetainę, kurioje galima pasmalsauti ir sužinoti šį tą naujo bei susipažinti su „Karo nuotaka“ romanu. Svetainę rasite ČIA.
Jei sudomino ši knyga, taip pat gali patikti šios knygos, kurių apžvalgas rasite:
Austrijos-Vengrijos imperatorienė Sisi
