Kotryna Mediči

Tai buvo dar vienas prisilietimas prie nuostabios C.W. Gortner kūrybos. Šis autorius nepaprastai įtraukia į kuriamą, istorija paremta, pasakojimą. Medičiai – garsi italų dinastija, Florencijos prekybininkų ir bankininkų šeima. XIV a. Medičiai įkūrė banką, kuriuo pagalba jie tapo įtakingiausia ne monarchinė politinė valdžia. Iš Medičių šeimos buvo net 4 popiežiai, tai dar labiau sustiprino dinastijos politinę galią.

Kotryna Mediči – italų didikė, kuri ištekėjo už Henriko II ir 1547-1559 m. buvo Prancūzijos karalienė. Net trys jos sūnūs tapo karaliais, kurių rankomis Kotryna ilgą laiką valdė Prancūziją. Na, bet reikia pastebėti, kad visi trys Kotrynos sūnūs Prancūziją valdė beveik nuolatinio pilietinio ir religinio karo metu, todėl galime įsivaizduoti, kaip tai buvo sudėtinga.

Mediči vila Romoje

Būdami Romoje aplankėme Medičių vilą, kuri buvo tarsi šeimos vasarnamis. Įdomu tai, jog šiuo metu vila priklauso Prancūzijai, nors stovi ant Italijos žemės. Kodėl? Nutrūkus Medičių vyriškajai linijai ir N. Bonapartui atėjus į valdžią, vila buvo perleista Prancūzijai bei iki šių dienų yra aktyvus meno inkubatorius. Ši šeima buvo ne iš kelmo spirta, prieš perleidžiant vilą prancūzams buvo išsiderėta, kad dalis meno kūrinių būtų išgabenti į Florenciją. Šiomis dienomis ekskursijos metu galima apžiūrėti sodą, bei trijų kambarių ekspoziciją vilos viduje.

O tai kaip ši knyga?

Knyga apima Kotrynos Mediči jaunystę ir valdymo laikotarpį, kuomet jos vyras Henrikas II mirė. Šalis jau tuo metu kentėjo nuo religinio susiskaldymo tarp katalikų ir hugenotų (Prancūzijos kalvinistai). Tai istorija paremta knyga, kurios viena stipriausių scenų – Baltramiejaus naktis. Tuo metu valdžioje buvo Karolis IX, Kotrynos Mediči sūnus. Šią Baltramiejaus naktį suorganizavo būtent Kotryna, o jos metu Prancūzijoj buvo nužudyta didelė dalis Prancūzijos hugenotų. Negana to, istoriją apkartina, kuomet Kotryna įsimyli hugenotų vadą (ar šis faktas tikras, nežinau), tačiau knygai tai suteikia dar daugiau pikantiškumo. It Romeo su Džiuljeta myli vienas kitą nepaisant juos plėšančių nesutarimų. Nepaisant to, tai dar vienas labai stiprios valdovės portretas. Dėl moteriško instinkto išsaugoti šeimą, ji parodė nepaprastus diplomatijos ir valdymo (pasalūniškus) gebėjimus.

Kotryna Mediči

Platesniems horizontams

Kodėl istorija mane įtraukė dar stipriau? Nes knyga tarsi veidrodis atspindėjo kitą istorijos dalį nei skaičiau A. Diuma romane „Karalienė Margo“. Margo – tai Kotrynos Mediči dukra, kuri dėl motinos įsikišimo ir nuosprendžio, jog ji negali būti su savo mylimu, tačiau į poras netinkančiu, vyru. Čia dar viena meilės tragedija. Morgo, būdama katalikė, ištekinama už hugenoto. Tai – politinė sąjunga, kuria siekta apmalšinti religines kovas Prancūzijoje. Ir iš tiesų, kai skaičiau A. Diuma kūrinį, man Kotryna atrodė tironė. Tačiau skaitant C.W. Gortner „Kotrynos Mediči išpažintis“ požiūris visai kitoks – atrodo, kad ji laikė šalį savo šeimos rankose kaip išmanydama.

Ar rekomenduočiau?

„Kotrynos Mediči išpažintis“ mane labai sužavėjo. Jaučiausi veiksmo sūkuryje, labai daug dinamikos. Nepaprastai smagu, kai ši knyga papildo jau kitą skaitytą kūrinį ir sudaro platesnį vaizdą. Autorius C.W. Gortner mano nuomone – puikus romanų meistras, nes geba sukaustyti ir pateikti viska it filme. Kodėl taip sakau? Nes jau skaičiau „Romanovų imperatorienė“ ir nepaprastai susižavėjau šia knyga. Todėl Autorius C.W. Gortner – visada džiuginantis pasirikimas. Nors pasakyčiau, kad knygos yra labiau moteriškos.