Šią Edith Eger knygą man parekomendavo psichologė. Savo mintyse vis dar gyvenu su kai kuriais įvykiais ir priminimais, kurių negaliu paleisti. Šią autorę pažįstu iš jos knygos „Pasirinkimas“, kuri man nepaprastai patiko. Holokausto tema man yra ypač įdomi, tad ne vieną knygą pagyvino 2022 metais įvykusi reali kelionę į Aušvicą ir Birkenau bei ekskursija į fabriką, kuriame eksponuojami genocido eksponatai bei pasakojama istorija apie O. Šindlerį ir jo pagalbą žydų šeimoms. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų yra matęs filmą „Šindlerio sąrašas“? O jei dar neteko, rekomenduoju. Tai vienas įspūdingiausių filmų šia tema.
Dovana sau
E. Eger knyga „Pasirinkimas“ daug plačiau apėmė prisiminimus iš Aušvico koncentracijos stovyklos, tad knyga buvo daug gilesnė ir ne tik suformavo pilną žmogaus išgyvenimų vaizdą, bet ir perteikė pagrindinę autorės mintį – prisiminimų mes nepakeisime, bet galime juos įdarbinti ateities gerovei. Tą E. Eger ir padarė – tapo psichologe.
Knyga „Dovana“ yra kiek kitokia. Joje pačios autorės išgyvenimai užima vos kelis puslapius, tačiau stipriai pasineriama į žmogaus savimonės ir saviugdos procesus, kuomet galime dirbti su savo išgyvenimais ir rinktis naują kelią, o ne būti įkalintais minčių narvelyje.
Knyga skirta ieškantiems įkvėpimo
E. Eger aprašo daug savo pacientų situacijų, kuriose jie užklimpo ir jautėsi beviltiškai. Čia autorė mėgina mums pasakyti – tu ne viena(s). Tikriausiai nerasime gyvenimo, kuriame nepasitaikė sudėtingų išgyvenimu, o jei ir rasime, tai labai smagu, tokiems žmonėms šios knygos tikrai nereikia. Tačiau daugumai lietuvių ji tikrai pravers, nes, manau, kad sovietinis palikimas sužeidė ne vieną kartą ir ydingai formavo gyvenimo ideologiją. Būtent todėl atsirado alkoholizmas, smurtas šeimoje, nepasitikėjimas savimi, moterų nuvertinimas, vaidmenų žaidimai ir didelis nusivylimas.
Už ir prieš?
Nors labai gerbiu autorę vien už nepaprastą stiprybę išgyventi baisiausią koncentracijos stovyklą, tačiau ši knyga manęs neužgriebė. Pastebiu, kad tokio pobūdžio pasakojimai, kur įdedamos žmonių istorijos, man pabodę. Suprantu mintį, autoriai siekia sukurti bendrumą per šias istorijas su skaitytojais, kad ten save rastų kiekvienas, bet mane tos istorijos vargino. Skirti savo laiką kiekvienam gyvenimui, kiekvienai kitų problemai, man nesinorėjo. Knyga yra gana trumpa, tad ją perskaičiau, tačiau prisipažinsiu, kad bent kelias istorijas tiesiog praleidau, nes pavargau.
