Ar kada susidūrėte su baime apsikvailinti viešai? Pamenu paauglystėje net pamokoje bijodavau pasakyti atsakymą, nors žinojau, tik todėl, kad neapsikvailinčiau kitų akyse. Viešo kalbėjimo metu jaučiuosi labai pažeidžiama, o ką jau kalbėti, jog norisi viską išdėstyti įtaigiai ir įdomiai. Tad to, ko bijai, reikia mokytis, perprasti ir praktikuoti.
Kaip ši knyga atsirado mano rankose?
Pirminė knygos intencija buvo pasiruošti kursams, kuriuos planavau vesti. Įtaigus ir įtraukiantis pasakojimas – kiekvieno lektoriaus siekiamybė. Nesiruošiau rėžti motyvacinių kalbų, tiesiog norėjau jaustis tvirčiau kitapus ekrano.
Ko mus moko Chris Anderson?
Šis knygos aprašymas nėra atpasakojimas, nes iliustruoti kiekvienam teiginiui autorius paruošė daugybe TED kalbų ištraukų. Tai labiau sutrumpintos gairės tiems, kurie neturi laiko skaityti šios knygos. Nemeluosiu, kai kurios knygos vietos atrodė kaip tikra TED reklama, nes buvo kviečiama pažiūrėti vieną ar kitą kalbą, o Youtube peržiūros = pinigai. Tačiau juk pati knyga vadinasi „TED Talks“, tad atsipalaidavau ir leidausi į kelionę.
Knyga suformuota tarsi piramidė, tad apie viešąjį kalbėjimą pradedama kiek iš toliau ir artėjama prie esmės.
Tai mokytis ar nesimokyti kalbos mintinai?
Autorius gana daug dėmesio skyrė kalbų mokymosi faktui. Nors nepasiruošusių, bet puikių oratorių būna, tačiau vargu ar jie siektų bent kelis procentus bendros viešųjų kalbų sumos. Didelė dalis žmonių mėgsta mokytis kalbą mintinai, nes tada jaučiasi saugiau, tačiau čia slypi ir spąstai. Jei išmoksime kalbą mintinai, o kažkurioje vietoje užsikirsime, yra rizika, kad negalėsime tęsti toliau. Tai ką tuomet daryti? Pasirašyti teksto gaires ir kalbėt iš minties? Tai dar viena taktika, kuria ne retai naudojasi TED Talks dalyviai. Deja, su ja taip pat yra tikimybė, jog pamiršime pasakyti kažką tokio svarbaus, kas sugriaus bendrą koncepciją.
Vienas iš patarimų buvo atrasti jums tinkantį stilių. Jei jau mokotės kalbą mintinai, būkite tikri, kad ją mokate kaip dainą, kaip dalį savęs. Chris Anderson rekomenduoja ją pasakyti daugybę kartų sau, draugams ar net prieš kamerą, kol tai taps jumis.
Svarbūs kalbos principai
Yra keli baziniai pasiruošimo momentai, kurie gali padėti įvertinti savo kalbą ar jai pasiruošti.
- „Kalba turi turėti stuburą. Tai nėra tema, tai yra teksto ašis. Kad pasirinktume tinkamą ašį reikia gerai pažinoti klausytoją“. Žinokite kam kalbėsite, kokie jų interesai, kaip juos sudominti, kas jiems aktualu.
- Menas yra tilpti į trumpą laiką, sudominti ir pasakyti esmę. Trumpinkite kalbą tol, kol ją pasakysite 2 min. greičiau nei nurodyta oficiali trukmė. Cituoju taiklią mintį „Dešimties minučių kalbai ruošiuosi dvi savaites, pusvalandžio kalbai ruošiuosi savaitę, o jei galiu kalbėti, kiek noriu, ruoštis nereikia visai. Galiu kalbėti dabar.”
- Svarbu, kad kalboje būtų aiški tema ir klausimas, kuriam pasakojimo eigoje ieškosite atsakymo. Visus teiginius siūloma pagrįsti pavyzdžiais, istorijomis ir faktais.
Paprastumas – tai, kas užvaldo mintis ir širdis
TED Talks kalbas sako ne tik visuomenės veikėjai, bet ir mokslininkai, kurie turi sudėtingas koncepcijas ir teorijas pateikti labai paprastai. 18 minučių, tiek duodama TED scenoje. Jų metu turime ne tik sukelti intrigą, papasakoti esmę, bet ir supinti viską į sklandžią istoriją. Nenaudokime sunkių žodžių, terminų ir schemų. Viskas turi būti nepaprastai paprasta. Klampus tekstas supainios, paliks neatsakytų klausimų ir nepasieks tikslo.
Kaip išlaikyti dėmesį?
Žmogaus dėmesį išlaikyti tampa sunku ne tik rinkodaros specialistams, socialinių tinklų ekspertams, bet ir video turinio kūrėjams ar oratoriams. Vos kelios sekundės, daugiausiai minutės, nulemia ar klausytojas liks su jumis.
- Chris Anderson pataria, jog kiekvieną kalbą pradėtume nuo intrigos. Klausimo ar teiginio, kuris neleistų pamesti dėmesio ir kaustytų žiūrovą. O savo kalba po truputį atskleidžiame atsakymą, todėl išlaikome dėmesį iki pat kulminacijos.
- Svarbu visos kalbos metu laikyti akių kontaktą su žiūrovais. Autorius siūlo pasirinkti kelis palankius žmones auditorijoje ir vis keičiant adresatą, žiūrėti į juos. Taip sukuriame kontaktą ir kartu jaučiamės priimti.
- Būti atviru ir pažeidžiamu žmogumi. Auditorija greitai užuodžia melą ir išgalvotas istorijas, kaip ir pajaučia artumą, sielos nuogumą ir tikrumą. Turime atsiverti, kad pralaužtume jų užkardas.
- Humoras – vienas geriausių elementų, kuomet norima greitai užmegzti ryšį ir susidraugauti su auditorija. Prajuokinkite juos kelis kartus ir dėmesys garantuotas.
Metodai, kurie veikia
Vis dar svarstote, kaip sukelti intrigą? Mane labai sudomino, jog būta tokių kalbų, kurios pateikiamos kaip detektyvai. Pateikiama svarbi mįslė ir pasakojimo metu ieškoma atsakymo.
Mintys apie viešą kalbėjimą verčia kūną eiti pagaugais? Autorius ragina turėti paruoštukus, kurie padėtų, jei bekalbant pasijustumėte aklavietėje. Tai gali būti kortelės, skaidrės, kurias matysite tik jūs. Nerekomenduojama turėti informacijos telefone, vos vienas neatsargus piršto prisilietimas ir kalba gali dingti iš ekrano, o jūs kuisitės, kol rasite reikiamus žodžius.
Pasirodo, kad tribūna nėra atgyvena. Nors TED Talks organizatoriai vengia bet kokių fizinių barjerų tarp kalbėtojo ir auditorijos, tačiau yra pasitaikę atvejų, kuomet lektoriai daug labiau pasitikėjo savimi už tribūnos, o kalbos sėkmė nenusileido kalbėtojams, kurie stovėjo scenoje neprisidengę oratoriaus atributika.
Nepamirškime, kad kalbos pradžia ir pabaiga – vienas svarbiausių momentų. Su pradžia mes pasibeldžiame į žiūrovų ir klausytojų mintis, su pabaiga mes reziumuojame ir paliekame svarbiausią savo žinutę.
Finaliniai akordai
Knygoje pateikiami pasiūlymai, kaip verta apsirengti ir ko vengti. Gaila neteikta dėmesio avalynei, kuri šiandieniniame mados kontekste irgi gali turėti reikšmę. Autorius pateikia pasiūlymus apie psichologinį pasirengimą ir laikyseną, kuri sudaro visumą to, kaip atrodome scenoje.
Knygoje pateikiami pasiūlymai, kaip verta apsirengti ir ko vengti. Gaila neteikta dėmesio avalynei, kuri šiandieniniame mados kontekste irgi gali turėti reikšmę. Autorius pateikia pasiūlymus apie psichologinį pasirengimą ir laikyseną, kuri sudaro visumą to, kaip atrodome scenoje.
