Teroristinis aktas – tai, kas Lietuvoje kol kas dar nekelia nerimo. Noriu viltis, kad ateityje tokių patirčių taip pat neturėsime. Tačiau yra šalių, kurioms ši žaizda pulsuoja prisiminimuose bei yra nuolatinis pavojus. JAV mena rugsėjo 11 d., Europą drebino sprogimai bei egzekucijos Londone ir Paryžiuje. Kai skaičiau šią knygą, prisiminiau filmą apie terorizmo aktą Bostono maratono metu. Širdį verianti istorija, kaip kelios sekundės pakeitė žmonių galimybes ir gyvenimą. Kodėl apie tai rašau? D. Tartt knygos apžvalgą norėjau pradėti būtent šiomis mintimis, nes jos herojaus Teo Dekerio gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, kai jam buvo trylika. Vienoje Niujorko galerijoje įvykdyto sprogimo metu jis stebuklingai išgyveno, tačiau neteko mamos. Tuomet jo gyvenimas pakeitė savo vagą.
Gyvenimas netekus mylimiausio žmogaus
Po motinos netekties Teo glaudėsi pas draugo šeimą ir vėliau apsigyveno su tėvu, kuris buvo įnirtingas lošėjas, turintis ir daugiau žalingų priklausomybių. D. Tartt meistriškai pavaizduoja, kaip skirtingi žmonės gali pakeisti jauno berniuko pasaulį. Atsainus, savimi besirūpinantis tėtis, narkomanas ir alkoholikas naujasis draugas bei vidinė tuštuma pasiglemžia jauną, kadaise itin perspektyvų vyruką. Iš šviesios ateities ir balto lapo, jo kasdiena nusidažo svaigiais blyksniais ir miglota ateitimi.
Paslaptis, kurią tikėjosi išsaugoti
Šis knygos aprašymas – tik trumpas šios 800+ D. Tartt knygos „Dagilis“ palytėjimas. Man visuomet kyla klausimas, kaip tokioje gausybėje puslapių autorius sugeba išlaikyti skaitytojo dėmesį ir smalsumą. Šiuo atveju jau pirmosiose puslapiuose užmenama paslaptis. Teo Dekeris sprogimo metu iš Niujorko meno galerijos išsinešė brangų ir žinomą paveikslą – Dagilis. Tai nebuvo vagystė, tai afekto ir šoko būsenoje buvusio vaiko interpretacijos. Suprantama, kad tokio kūrinio realizavimas yra kone neįmanomas, nes jis ieškomas tarptautiniu lygiu, todėl visą knygą man kirbėjo klausimas -ką su juo darys Teo?
Net kelios dramos
„Dagilis“ meistriškas tuo, kad tuo pat metu sugeba palaikyti kelias intrigas. Viena jų kaip minėjau – paveikslo likimas, kita – negailestingas Teo gyvenimas. Tai vienoje, tai kitoje srityje vis atsirandant po krizę, dėmesys sukaustomas. Įdomu tai, kad knygos eigoje simpatijos Teo keičiasi. Pradžioje jaučiau didelį gailestį, nes berniukas neteko savo mylimo motinos, kuriai jis iš tiesų rūpėjo. Vėliau, kai jis apsigyveno su tėvu, jaučiau pasidygėjimą jo narkotikų ir alkoholio turizmo keliuose. Tačiau jam netekus ir tėvo iš karto pagalvojau, kad ši knyga savo dramatiškumu šiek tiek primena Hanya Yanagihara kūrinį „Mažas gyvenimas“. Kodėl? Nes Teo vis ištinka po tragediją, nors atsvaros joms randu mažai. Ši knyga – gilėjantis liūdesys ir neviltis. Tačiau esminis skirtumas tas, kad „Dagilis“ leidžia puoselėti viltį.
(Ne)tikėta pabaiga?
Tiesa pasakius, iki knygos pabaigos aš tikėjausi kažkokios paveikslo atomazgos. Uoliai jį slėpęs daugybę metų Teo turėjo pasiekti kulminaciją. Ir tai įvyko, paskutiniuose puslapiuose. Nemeluosiu, knygos pabaiga man pasirodė gana keistoka ir autorius leido sau įnešti kriminalinių elementų. Vyravo ir keisti stereotipai apie personažus: slavai – nusikalstamo pasaulio atstovai. Nuspėjama ar ne?
Tai ar rekomenduoju?
Apie „Dagilis“ knygą mano įspūdžiai dvejopi. Viena vertus ji išlaikė mano dėmesį ir ją išklausiau palyginus su apimtini – greitai. Kita vertus knygos siužetas man pasirodė keistokas, kaip ir kai kurie autoriaus sprendimai. Tačiau įkopusi į ketvirtą dešimtį supratau tik vieną, kad pasaulyje gali dėtis net patys netikėčiausi dalykai, todėl kad ir kokios yra autoriaus fantazijos, tikiu, kad tokį scenarijų būtų įmanoma išgyventi. D. Tartt „Dagilis“ yra viena tų knygų, kurių nesigaili perskaitęs. D. Tartt už šią knygą gavo Amerikoje bene prestižiškiausia Pulitzerio premija, taip pat – Andrew Carnegie medaliu už literatūrinį meistriškumą.
Dagilis – tai Carel Fabritius XVII a. nutapytas pvaeikslas. Nors būdamas labai mažutis 33,5 x 22,8 cm yra laikomas šedevru. Prisipažinsiu, kad paveikslas kaip ir buvo matytas, tačiau apie jį pradėjau „googlinti“ tik skaitydama šią knygą. Ir tai buvo labai malonus atradimas.
