Šią, plačiai reklamuotą ir išgirtą, knygą nusipirkau visiškai „užinfluencinta“. Dauguma knygų blogerių rašė, jog ją buvo ypatingai sunku skaityti ir jai buvo teikiamas liūdniausios skaitytos knygos titulas. Todėl knyga kėlė šiek tiek įtampos ir teko prisiruošti ją skaityti, bet galiu pasakyti, kad mano patirtis šioje knygos kelionėje buvo kiek kitokia.Ši knyga yra keturių draugų kelionė per savo jaunystės ir brandos dešimtmečius. Draugystės pokyčiai, augimas ir branda. Knyga yra ne tik apie santykius su kitais, bet ji giliai skverbiasi ir į santykius pačiais su savimi.
Šiame romane kiekvienas veikėjas turi vietos pasisakyti ir papasakoti istoriją iš savo perspektyvos, nors didžiausias turinys teko dviem draugams.Kai kurie veikėjai smarkiai kaustė, jų jausmai ir patirtis, kad ir formuoti kitų aplinkybių, bet įžvelgiami ir asmeniškai. Savo kūno atmetimas, baimė būti atstumtam, savirealizacijos siekis – tai temos, kurios bent ir tu paliečia kiekvieną. Knyga tikrai įtraukianti, kartais atsitraukusi kelias sekundes trukdavo persiorientavimas į save, dabartį.
Turėčiau ir šiek tiek pritarti vyraujančiai apžvalgų nuomonei, jog kartais lavina nesėkmių ir kraupių įvykių atrodė kiek perspausta ir dirbtinė. Vietomis buvo užsižaista seksualinėmis temomis. Tačiau bendrai buvo neįprasta skaityti nagrinėjamas mažamečių išnaudojimo temą, žvelgti į traumuotos psichikos padarinius ir savižudybės dilemą.Knyga tikrai palieka įspūdį, yra įtraukianti, ne standartinė.
Hanya Yanagihara – Mažas gyvenimas
