M. Houellebecqas, šiuo metu garsus prancūzų rašytojas, pasidalino nauju savo kūriniu „Seratoninas“. Šiek tiek mergišiaus tipažo pagrindinis veikėjas Floranas Klodas Labrustas yra 46-erių metų, Prancūzijos Žemės ūkio ministerijos klerkas, agronomas, meta savo darbą, gyvenimą Paryžiuje ir iškeliauja į Normandiją. Floranas, verčiant knygos puslapius, po truputį supažindina su savo gyvenimu. Pasidalina tikrosios meilės prisiminimais, santykiais su tėvais ir depresyviomis, bepradedančios kopti į antrą gyvenimo pusę, vyro akimis.
Slogios nuotaikos, vangumas ir prasta psichologinė situacija atveda jį į psichologo kabinetą, kuriame jam diagnozuojama depresija ir paskiriamas gydymas. Čia reikšmę įgauna knygos pavadinimas. Seratoninas, tai mūsų kūno medžiaga, dar vadinama geros nuotaikos ir laimės hormonu. Kuomet mūsų organizmas gamina per mažai seratonino, apima slogi nuotaika, mažėja savivertė, didėja apatija. Tuomet paskiriami antidepresantai, skatinantys įio hormono gamybą.
Floranas Klodas Labrustas dalinasi savo metų klajone po Europą, savęs paieškomis ir naujojo aš suvokimo. Prisiminimų kelionė mus nuveda į pirmosios tikros meilės dienas, į nelaiminus santykius, į jaunystę. Floranas ima gręžiotis į buvusias moteris, su jomis susitikti, jų ieškoti, kartais net paslapčia stebėti. Gyvenimas kupinas prisiminimų ir gailesčio, jog nepavyko išsaugoti to, kas buvo tikra. Taip išryškinamas ir kontrastas, tarp gyvybingų jaunų dienų ir slogaus depresyvumo dabarties realybėje.
Rašymo stilius kiek grubokas, nemažai erotinių detalių ir vulgarumo. Dar ir dabar nesu tikra ar tai man paliko teigiamą įspūdį, tačiau personažo charakteristiką vienareikšmiškai pagyvino.
Ši knyga man pasirodė labia atspindinti leidyklos „Kitos knygos“ braižą. Ekscentriška, neįprasta, kitoniška.
