Kai ruduo žemę, kai gedulo dangų,
Kai raudantį vėją aplinkui regiu,
Man šalta ir širdžiai, man šalta ir rankoms,
Man liūdna be tėviškės lauko rugių,
Be sodo žalių kadagių…
Ar miegat po gruodu, žali želmenėliai,
Ar ošiate vėtroj, aukšti ąžuolai?
Kaip ankšta, kaip siaura pasaulyje sielai,
Kaip grįžtų ji dūminėn pirkion mielai,
Nors rudenį naktį vėlai.
B. Brazdžionis. Šaukiu aš tautą. 1941 m.
Kūryba
„Šaukiu aš tautą“ poezijos knyga išleista 1941 m., vokiečių okupacijos metu. Po šios knygos sekė dar keli tokios tematikos kūriniai: „Iš sudužusio laivo“, „Viešpaties žingsniai“, išleisti 1943 metais. Šios knygos parašytos tautos likimo, tautiškumo išsaugojimo tema.
Bernardas Brazdžionis gyveno Biržų apskrityje, ten ir prasidėjo jo kūryba. Didžiausią įtaką kūrybai padarė Vincas Mykolaitis-Putinas. B. Brazdžionis buvo šviesuolis, intelektualas, prozininkas, poetas, dramaturgas, literatūros kritikas, dirbo ir spaudos srityje. Dirbo mokytoju, o 1940 metais buvo Maironio literatūros muziejaus direktorius. Antro Pasaulinio karo metu emigravo į JAV. Daug rašė išeivijoje. Buvo palaidotas Pasvalyje, pagerbtas įspūdingu antkapiu, kuriame žodžiai atspindi būtent šią aptariamą „Šaukiu aš tautą“ knygą.
Kūriniai su skirtingais slapyvardžiais
Bernardas Brazdžionis pasirinko skirtingų žanrų kūrinius spausdinti prisidengdamas slapyvardžiais. Jono Brazaičio slapyvardžiu spausdino kritikos straipsnius, o Vytės Nemunėlio slapyvardžiu leido knygas vaikams. Kaip pats teigia režisieriaus Algirdo Tarvydo filmo „Bernardas Brazdžionis. Sugrįžimas“ medžiagoje, norėjo, kad viena pavarde nebūtų leidžiama tokia galybė skirtingų rašinių.
Sakoma, kad B. Brazdžionio kūryboje atsispindėjo trys motyvai: visuomeninį (lietuvišką ir bendražmogiškąjį), asmeninį, gamtos. Jis elegiškas ir giedras visur.
Pripažinimas
Rašytojas buvo pagerbtas daugybe apdovanojimų, kai kurie iš jų: Lietuvos valstybinė literatūros premija (1939), Poezijos pavasario laureatas (1989). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1993) ir Didysis kryžius (1998), Šventojo Grigaliaus Didžiojo ordino Riterio kryžius (1997).
Man nepaprastai patiko autoriaus poezija. Labai gražus rimas, turtingas tekstas, didingas ir didžiulis patriotiškumas. Pažiūrėjusi filmo „Bernardas Brazdžionis. Sugrįžimas“ ištraukas susidariau įspūdį, kad B. Brazdžionis buvo pokario Lietuvos elito dalis, šviesuolis ir išlaikytas žmogus. Apima didelis pagarbos jausmas. Knygą būtina perskaityti poezijos mėgėjams ar šalininkams, patriotiškiems žmonėms ir tiesiog bendram, lietuviškos literatūros paveldo, išprusimui.
