Knyga gimė iš meilės savo sūnui. Tėvas visomis išgalėmis siekė mylimam sūnui suteikti žinias kaip tapti puikiu vyru, džentelmenu, diplomatu. Jis skyrė daug pinigų jo išsilavinimui bei laiko dalindamasis savo sukaupta patirtimi. Mane sudomino autoriaus gyvenimas ir jo užkulsiai, taigi dabar trumpai, kaip gimė ši laiškų serija, tapusi knyga, kuri virto klasika, vedle ir yra spausdinama šimtmečius.
Philipas Dormeris Stranhopas, vėliau gerai žinomas kaip Lordas Chesterfieldas gimė 1694 m., Londone. Jis paveldėjęs titulą ir žemes iš tėvo, susilaukė nesantuokinio sūnaus, kurio lavinimu itin rūpinosi ir domėjosi. Sūnui Philipui lankant Vestminsterio mokyklą, Chesterfieldas jam parašė daugybę laiškų, kuriuose dėstė apie gyvenimą, vyriškumą ir patarė kaip tapti tikru džentelmenu. Jis buvo griežtas ir reiklus, tačiau sūnaus lavinimui visiškai negailėjo išteklių.
Lordas Chesterfieldas buvo itin aristokratiškas, puikus džentelmenas ir gerai išmanė politiką, bei bendravimo meną. Šios savybės leido jam užimti valstybės sekretoriaus vietą, du kartus būti išrinktam Hagos ambasadoriumi, būti paskirtam Airijos leitenantu. Lordas taip pat galėjo džiaugtis įžymia ir įtakinga kompanija, tokia kaip Popiežius Aleksandras, Johnas Gay ir Volteras. Lordui Chesterfieldui buvo suteiktas „Petnešų ordinas“ 1730 m., tai buvo aukščiausias riteriškumo laipsnis ir labai prestižinis Britanijos garbės ordinas. 1732 m. iš sąjungos su Madelina Elizabeth du Bouchet gimė nesantuokinis jo sūnus Filipas. 1733 m. Chesterfildas vedė Melusiną de Schulenberg, ji buvo nesantuokinė karaliaus Jurgio I dukra. Taip jis netiesiogiai susigiminiavo su karaliumi.
Chesterfieldo sūnui lankant Vestminsterio mokyklą, jis pradėjo šią savo laiškų seriją, kuri galiausiai virto knyga. Po savo mokslų Philipas iškeliavo į įprastą „Grand tour“ aplink Europą, kur naudojantis tėvo įtaka ir pažintimis buvo pripažintas aukštuomenėje ir pristatytas žymiems to meto veikėjams. Nors sūnus darbavosi Britanijos parlamente, jam nelabai sekėsi ir 1764 m. jo buvo paprašyta atsistatydinti. Philipas nebuvo toks kruopštus ir pavyzdingas džentelmenas ir vyras, kokiu tėvas siekė jį padaryti.
Tavo laikas, taip gerai išnaudojimas nuot ryto iki vakaro, jog kvailys galėtų pamanyti, kad tu visai nepasilikai laiko sau. Tačiau esu tikras, jog tu pakankamai protingas, idant suprastum, kad taip protingai išnaudoti laiką – vadinasi, išsaugoti jį visą sau.
Lordas Chesterfieldas
Deja, būdamas vos 36 sūnus mirė. Metai prieš mirtį jis buvo slapta vedęs (savo damą sutiko dar „Grand tour“ metu) ir jau susilaukęs dviejų sūnų, apie tai Chesterfieldas sužinojo tik po sūnaus mirties. Po sūnaus Philipo mirties Chesterfieldas paskyrė pinigų ir kasmetinę išmoką savo anūkams, tačiau našlė buvo palikta be globos. Neturėdama kaip prasimanyti išgyvenimui, ji už 1500 ginėjų leidėjui J. Dodsley pardavė visus sūnaus Philipo sukauptus Chesterfieldo rašytus laiškus, taip buvo išleista knygą „Laiškai sūnui“.
„Nėra nieko trapesnio už gerą vardą ir nėra nieko, ką tau labiau vertėtų saugoti nesuteptą“. Kadangi po sūnaus mirties nebebuvo tiesioginio paveldėtojo, o su savo teisėta žmona nebuvo susilaukę vaikų, Chesterfieldas įsisūnijo savo krikštasūnį, kuris buvo jo tolimas pusbrolis, taip užtikrindamas dinastijos tąsą.
Ši knyga sulaukė didžiulio susidomėjimo ir buvo laikoma it džentelmeno, aukštuomenės nario, to meto vyro vadovu. „Laiškai sūnui“ leidžia prisiliesti prie daugiau nei prieš 200 metų gyvenusių žmonių savivokos, elito paslapčių, bendravimo meno subtilybių. Kliuvo tik keli dalykai, tai moterų nuvertinimas ir didžiulis prievartinis tėvo reiklumas ir primestiniai lūkesčiai.
Pilna knyga anglų kalba: http://public-library.uk/ebooks/57/92.pdf
Lordas Chesterfieldas – „Laiškai sūnui“
