Kuomet būdama paaugle namuose iškeldavau sceną, kartais išgirsdavau tėtį sakant: „Sudegusio teatro artistė“. Ir netgi pasąmoningai kartais suprantame, jog savo kelyje atliekame tam tikrus vaidmenis.
Knygoje „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“ įvardijami du dažniausi scenarijai, kuriais gyvena žmonės, tai banalusis ir tragiškasis. Kūrinyje plėtojama banaliųjų scenarijų tematika. Nors visa knyga daugiausiai aptariama iš vyro perspektyvos, tačiau visa teorija gali būti taikoma ir moteriai.
Nepaisant to, kalbama apie daugybę scenarijų, kurie atsiranda dėl lyčių stereotipų, auklėjimo tiesų, žalingų įpročių ir kita. Išmokę tam tikras „tiesas“, mes jomis vadovaujamės, atliekame sprendimus ir veiksmus tam, kad iš aplinkinių gautume pageidaujamą atsaką. Patiko knygoje pateikiami, kai kurie pavyzdžiai kaip sergančiojo žmogaus ar alkoholiko vaidmenys. Kartais žmonės net nenori pasveikti, jie nori žaisti.
Kaip ir galima tikėtis, vaidmenų žaidimai mums susiformuoja dar vaikystėje. Taigi suaugę žmonės į įvairias situacijas reaguoja arba iš suaugusiojo ego arba iš vaiko ego. Kuomet žmogus pasirenka vaikiškąją pavarą, jis pradeda žaistis senus „žaidimėlius“ žinomų scenarijų pagrindu.
Claude M. Steiner (1935-2017) – klinikinis psichologas, transakcinės analizės specialistas ir knygų autorius. Jis pirmasis pradėjo tuo metu dar nemėgintą psichoterapijos praktiką remiantis socialine teorija. Ji buvo pripažinta tarptautiniu mąstu.
Claud M. Steiner – „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“
