Kai į gyvenimus griausmingai įlapnojo Covido krizė, mane kaip ir daugelį, įtraukė baimių sūkurys. Tada pradėjau galvoti, kaip padėti sau išgyvendinti to neapibrėžtumo baimę ir situacijos hiperbolizavimą. Pradėjau riboti skaitinius apie ligą ir ekonominę krizę. Todėl pradėjau skaityti daugiau turinio, kuris pakelia iš nebūties ir sveikai žiūri į gyvenimą. Darius Pietaris karantino metu savo paskyroje ėmė cikliškai dalintis savo įžvalgomis skirtingais klausimais ir neretai prie kavos paskaitinėdavau. Šis jo projektas nugulė į knygą. Įvairūs klausimai, įvairiais kampais. Tai subjektyvus kūrinys, nuomonei galima pritarti, galima ne, bet kai kurie požiūriai atrakina ir mus pačius.
„Paglostymas prieš plauką“ kelia klausimus mūsų įsitikinimams ir vertybėms. Šioje knygoje kaip niekad jautėsi, kad autorius yra vyras. Faktai, tvirta nuomonė, kartais griežtumo prieskonis . Su Dariumi pavyko susipažinti prieš daug metų vienų kursų metu ir jis man pasirodė tikras profesionalas. Per užduotis sugebėjo „įdiegti“ svarbius mokymų aspektus, kurie išlieka ilgam. Jis provokuoja, laužo įsitikinimus, verčia veikti. Kaip ir šioje knygoje, kviečia kritiškai mąstyti, nepanikuoti ar pasidalina nuomone. Knyga kupina vaizdingų pavyzdžių ir humoro (kartais net garsaus krizenimo). Ji nėra vadovėlis ar mokymosi turinio knyga, tai labiau autoriaus vertybinis manifestas, gyvenimo požiūrio ir patirties kūrinys.
Vaikšto turistas svečioje šalyje po kapines, skaito užrašus. Toks ir toks gimė 1923-iaisiais, mirė 2001-aisiais, gyveno 12 metų. Ant kito iškalta: tokia ir tokia, gimė 1956-aisiais, mirė 2001-aisiaism gyveno 20 metų. Klausia vietinio: „Čia turbūt klaida?“ – „Ne, – atsako, – pas mus yra paprotys antkapyje užrašyti, kiek metų žmogus džiaugėsi gyvenimu.“
Knyga didele dalimi apie gyvenimo kokybę, apie mūsų pasirinkimus ir požiūrį į pokyčius. Užvertusi knygą galiausiai išsinešiau keletą minčių. Pirma, mes esame laisvi rinktis ir esame per žingsnį nuo kitokio rytojaus, mus stabdo tik baimė dėl ryžtingo sprendimo pasekmių. Laimingiausi tie, kurie ryžtasi neapibrėžtumams ir susikuria komfortą. Antra, gyvenimas keliauja ir cikliškai, ir kartu nenuspėjamai, todėl yra vienintelis kelias – išmokti gyventi nuolatiniuose pokyčiuose, nieko nėra pastoviau už nepastovumą. Pokyčius priimant pozityviai gyventi tampa daug lengviau. Trečia, būkime geresni kitiems, būkime tolerantiški ir širdyje nešiokimės pozityvumą.
Darius Pietaris – paglostymas prieš plauką
Trackbacks/Pingbacks