Antuanas de Sent Egziuperi man visada asocijuojasi su kūriniu „Mažasis princas“. Dar dabar turiu šią knygelę, apsilaupėjusiais kraštais, pageltusiais lapais, kurią, kaip savo močiutės atminimą, pasilikau sau. Egziuperi kaip rašytojas dažnai kalba netiesiogiai, slepia savo žodžių ir minčių branduolius tarp eilučių, todėl kūriniai dažniausiai skirti gyvenimo palytėtiems.
„Citadelė“ tai filosofiškai sudėtas minčių rinkinys, kalbantis tvirtovės vado lūpomis. Jis žvelgia į savo valdas ir samprotauja. Kalba sau apie valdymą, apie žmones, apie gyvenimo tiesas. Ši knyga laikoma brandžiausiu Antuano de Sent Egziuperi kūriniu, kuris ir buvo paskutinis jo gyvenime, juo autorius save apvainikavo. Nemeluosiu, knyga sudėtinga. Tenka atidžiai sekti samprotavimų tėkmę, nes Egziuperi nėra pasirinkęs kalbėti per įtraukiančią istoriją. „Citadelė“ tai balansas tarp pažeidžiamo žmogaus, trokštančio mylėti ir mėgautis ir valdovo, kuris galvodamas apie save, galvoja ir apie visus citadelės gyventojus. Kuomet perskaičiau knygą, dairiausi nuomonių kitų žmonių, kurie knygą skaitė. Aptikau dvi stovyklas, vieniems tai viena geriausių skaitytų knygų, kitiems įspūdžio nepalikusi ir neįtraukusi knyga. Akivaizdu, kad tai viena tų knygų, apie kurią savo nuomonei susidaryti būtina pačiam ją perskaityti.
„Man reikia žmogaus, kuris būtų langas į jūrą, o ne veidrodis, į kurį aš nuobodžiauju“
Antoine de Saint-Exupéry – Citadelė
Pasidalinsiu keliomis man patikusiomis mintimis:
- „Pergalė yra vieno ryto pusryčiai“
- „Tikroji meilė prasideda ten, kur tu nieko nesitiki gauti mainais“
- „Yra viena pasmerktojo dalis, kurią atiduodi budeliui ir dalis, kurią gali pasisodinti vakarienei. Nes tau įsakyta teisti žmogų, bet kartu įsakyta ir gerbti“
- „Tau visai nereikia numatyti ateities, tau reikia leisti jai išsipildyti“
- „Man reikia žmogaus, kuris būtų langas į jūrą, o ne veidrodis, į kurį aš nuobodžiauju“
Antuanas de Sent Egziuperi buvo prancūzų pilotas, dalyvavęs Antrajame Pasauliniame kare. Mirė 1944 metais patruliavimo metu, kuomet stebėjo vokiečių judėjimą Ronos upės slėnyje. Labai keistas sutapimas, tačiau knygą kaip tik baigiau skaityti liepos 31 dieną, kas būtų lygiai 77 Egziuperi mirties metinės, taip simboliška.
Antoine de Saint-Exupéry – Citadelė.
