Love is not a BECAUSE it is a NO MATTER WHAT – man šie J.Picoult žodžiai davė daugiau nei metus minčių.
Kaip dažnai mes mintyse dėliojame priežastis kažką jausti? Tėvus mylime, nes aplieja išskirtiniu visatos centro dėmesiu? Leidžia jaustis laukiamais? Draugus vertiname, nes leidžia mums pasijusti svarbiais? Mylimieji suteikia saugumą, artumą ir šilumą? Man skamba šiek tiek kaip greiti pietūs bistro – meilės porcija išsinešimui, kada apsimokame mintyje privaizduotomis priežastimis mylėti.
Nejaugi meilė kitiems tokia savanaudiška?
Tai gal tiesiog myliu, nes esi.
Viename Laimės dietos straipsnyje pasidalinus faktu, kad vidutinės gyvenimo trukmės metu širdis suplaka apie 3 milijardus kartų. Jei ji taip ilgai nepaliauja mumis tikėti, mylėti verta. Ir tam nereikia priežasties. Man paliko įspūdį Rimantės Kulvinskytės žodžiai „Mes galime susikalbėti be žodžių ir kartais net per šimtus kilometrų pajusti kits kito skausmą. Mes sugebame kartą apkabinti ir pamilti visam gyvenimui. Mes net galime save išsidalinti į savo mylimus!”
Mintis ir požiūrį dar labiau atliepė filosofinės Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus perskaitytos mintys: „<..> yra žmonių, kurie, padarę kam nors paslaugą, tuoj pat laukia dėkingumo. Kiti, nors ir nereikalauja dėkingumo, tačiau širdies gilumoje tą, kuriam padarė paslaugą, laiko savo skolininku ir suvokia savo poelgio svarbą. Pagaliau dar kiti visai negalvoja apie tai, ką padarė; jie panašūs į vynmedį, kuris augina vynuoges ir, subrandinęs savo vaisių, niekuo daugiau nesirūpina“. O ar ne taip pat su dalomais jausmais? Prieš duodant randame priežastį. Davę – laukiame atgalios. Nustokime duoti su priežastimi, nepaverskime kitų skolininkais. Kai nėra skolos, nėra ir laukiančio grąžos skolintojo.
Daugybė dalykų suteikia gyvenimui spalvas, bet pačios ryškiausios būna nuspalvintos meilės. Kartais meilė yra žodžiai, kartais stiprus apkabinimas ar raštelis kelnių kišenėje, kai kuriais atvejais, tai pagalbos ranka, kartais tai griežtas žodis, siekiantis mus apsaugoti, o kartais nereikia nieko daugiau, tik žvilgsnio.
O pabaigsiu su nuostabios U2 grupės dainos žodžiais:
We can’t fall any further
If we can’t feel ordinary love
And we cannot reach any higher
If we can’t deal with ordinary love
Are we tough enough
For ordinary love
