Ši knyga paliko man puikų įspūdį. Skaitoma ji tiesiog piešia žmonių santykius, XVIII – XIX a. vertybes, tai tarsi penkių seserų nutekėjimo į naujas šeimas istorija, su visais jai būtinais vingiais. Man ši knyga buvo tikra laiko mašina, kuri grąžina atgal ir leidžia pasijusti it vilkint prašmatnias ilgas to meto suknias su korsetais, pirštinaites, ištaigingas šukuosenas, karietas ir pajusti moters padėtį to meto visuomenėje. Nepaisant to, kad knygoje pagrindinės veikėjos, seserys, yra nuostabiai guvaus proto, man užkliuvo autorės piešiami tobuli moters paveikslai to laikmečio supratimui – išorinis kūno grožis, madingi apdarai, kraitis, kilmė. Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos kriterijai atrodo skurdoki, kupini puikybės be pamatų.

Perskaičiusi knygą pasidžiaugiau dviem dalykais. Pirmas, tas, kad šiais laikais dauguma porų gali kurti santuokas nepriklausomai nuo esamos turtinės, rasinės padėties, tai nėra santuokos matas. Antra, jog apskritai moterys labiau išsivysčiusiose šalyse turi teisę rinktis partnerį vedama širdies, o ne šeimos norų. Tačiau ir šioje knygoje buvo gaji nuostata, jog moterys tiesiog trokšta ištekėti, o vyrai savo siūlymu lyg daro malonę bei yra šio pasiūlymo teikimo šeimininkais ir mano nuomone, ši nuostata vyrauja ir šių dienų visuomenėje. Knygoje atitinkamai atsispindi kažkokia moteriška desperacija sulaukti tokio pasiūlymo. Kartais pamirštama, jog moterys iš įvairių perspektyvų stebi vyro charakterį, nuostatas ir poelgius bei vertina jo pasiryžimą. Ir tai atspindi kūrinio veikėja Elizabetė, kuri drąsiai sau leidžia rinktis partnerį ne pagal nusistovėjusius to meto kriterijus, tačiau remdamasi teisingumu ir simpatija bei leidžia sau ne kartą atmesti teikiamus pasiūlymus. Kad ir kaip šis rimtas piršlybų žingsnis priklauso nuo vyro, galutinis žodis šiuo atveju atitenka moteriai.

Jane Austen XVII – XIX a. rašytoja, kuri pasižymėjo puikiu pagrindinių veikėjų moterų atvaizdavimu savo romanuose. „Puikybė ir prietarai“ XXI a. buvo ekranizuoti kino filmu, kiti šios autorės romanai kaip „Ema“, „Protas ir jausmai“ buvo ekranizuoti daug daugiau kartų ir labai mane sudomino, manau metų pabaigai pasimėgausiu dar vienu autorės kūriniu.