Indija – šalis, kurią reikia patirti, tik prisilietus, jos nepažinsi. Pamenu, kai prieš daugiau nei 10 metų trumpam atvykau į šią šalį, mane ištiko kultūrinis šokas. Delyje (sostinėje) ant šaligatvio plytelių patiesę plonus pledukus ir susėdę pietaujantys žmonės, nuogi vyrai išsišiepę ir tiesiog gulintys ant betono netoli viešojo transporto stotelių, čia audinių ar kitų prekių parduotuvė, čia už kampo iš stogo dangos suformuotas namelis, kuriame gyvena 4 asmenų šeima, o jų duris atstoja ilgas skudurėlis. Man atrodo, aš Indijos visiškai nesupratau. Įvairios knygos man ją padeda pažinti per naują.
Rohinton Mistry – indų kilmės rašytojas, gyvenantis Kanadoje, atstovaujantis parsų religinei bendruomenei. Gerai žinomas dėl savo kūrinio „Trapi pusiausvyra“, kuri taip pat yra mano 2021 metų knygų sąraše.
R. Mistry
– Tik vienas puslapis, – liūdnai ištarė Surešas.
– Nenusimink, – ramino jį Vilasas. – Laiškas – kaip kvepalai. Juk neišpili ant savęs viso buteliuko. Nuo vieno lašelio pasklinda malonus kvapas. Taip ir žodžiai – pakanka kelių.
Knygoje aprašoma vienos šeimos gyvenimo kelionė karšinant senolį Narimaną. Nedideliame kelių kambarių bute Narimanas kartu su keturių asmenų dukros šeima patiria paskutines savo gyvenimo dienas. Knyga nepaprastai atskleidžia Parkinsonu sergančio senolio rūpinimosi sudėtingumus ir ko toks dukters atsidavimas pareikalauja iš kitų šeimos narių. Nuostabiai vaizduojamas anūkų ir senelio ryšys, pagarba senam žmogui, meilė ir atjauta. Skaitant kūrinį Indijos prieskonių jautėsi tikrai ne taip ir daug, kartais atrodė, kad apart religinių niuansų skaitau apie paprastą Europiečių šeimą. Knygoje labai aiški dorovės linija. Kalbama apie dorą sudėtingose gyvenimo situacijose, apie žmogaus apsisprendimą elgtis teisingai arba ne ir kaip likimas atlygina už šiuos pasirinkimus.
