Nepaprastai džiaugiuosi, kad mano draugai augina nuostabius vaikus, iš kurių galima dar ir pasimokyti. Neseniai mano draugė atsiuntė nuotrauką, kurioje jos dukrytė guli viduryje kambario, netoli židinio, ant patiesto pledo, apsirengusi kone maudymosi kostiumėlį, rankoje tvirtai prie žemės spausdama pliušinį draugą. Ji teigia, kad šiuo metu guli prie baseino. Primenu, veiksmas vasario mėnesį, kuomet dieną dviženkliai šalta, o pusnys suragėjusios ir iki kelių.
Iš pradžių nusijuokiau, pamaniau, kad namie vaikai jau eina stogais ir veikia, ko netingi. Bet jūs pagalvokite, kokia protinga yra ši mergaitė, aš padariau kelias išvadas. Pirma išvada, 5-kerių mergaitė puikiai vadovaujasi psichologija – 4 mėnesiai karantino, visi namų kampai žinomi atmintinai, gali kad ir naktį lakstyti užsimerkęs, tai kokiu būdu taip ilgai jaustis pilnavertiškai laimingu? Tai prisiminimai ir kuriama nuotaika. Viena yra pažiūrėti kelionių nuotraukas, prisiminti draugų vestuves ar vėjelį, kuris kilnodamas plaukus kuteno ausis gulint prie jūros, kita yra užsidėti sombrero ir prie meksikietiškos muzikos valgyti buritos ar tiesiog rytą pradėti su senais gerai „šlageriais“ iš studentiškų laikų. Antra mano išvada, jog mergaitės poelgis it nuoroda į didesnį paveikslą. Jei tavo dabartis nėra tokia, kokios tu trokšti, laikas „eiti pagulėti prie baseino“. Ši nuotrauka man lyg žadintuvas prikėlė mintis, jog žmogus yra taip daug. Tada, kai leidžiame sau būti ten, kur gera kaip atostogose, mus užplūsta laisvės pojūtis.
Peržiūrėjau kelionės Romoje nuotraukas ir prisiminimai sužadino malonias emocijas. Tikrai jaučiuosi lyg pagulėjusi prie baseino karštą vasaros dieną.
