Mažame Aušvico Birkenau stovyklos knygynėlyje įsigijau šią knygą. Tai vienintelis šviesus prisiminimas po to, kai įžengiau pro vartus su geležiniu užrašu „Arbeit macht frei”.

Holokaustas – didžiulė žmonijos tragedija, gėda ir bedvasiškumo įrodymas. Kuo daugiau apie jį skaitau, tuo labiau negaliu patikėti, jog masiškai išprotėjo ne vienas diktatorius, o visa tauta, vykdžiusi nesveikas jo ir jo pakalikų fantazijas.

Ši L. Rees knyga „Aušvicas” – kitokia. Iki šiol į mano rankas patekdavo tik tikros istorijos su ten gyvenusių žmonių prisiminimais. O šis kūrinys atskleidžia visą žudymo architektūros atsiradimą, evoliuciją ir žlugimą.

Keliaudama šios knygos puslapiais atsimenu savo žingsnius Aušvico ir Birkenau stovyklose. Atrodo, kad išsaugoti kai kuriuos kraupius vaizdus smegenys atsisakė.

💔Siena, prie kurios buvo šaudomi žmonės.
💔Barakas, kuriame buvo atliekami sadistiški ir antžmogiški eksperimentai.
💔Krematoriumas, kuris per dieną sudegindavo tūkstančius nekaltų žmonių.

Dar dabar prieš akis matau šimtus žmonių nuotraukų, tarp jų radau ir lietuvio, su paklaikusiomis nuo siaubo, baimės, alkio, smurto, apatijos akis. Tie žvilgsniai…skrodžia kiaurai sielą ir daužo širdį į šipulius.

Knygoje aprašytos ir kitos stovyklos, tokios kaip Dachou, kurios nėra taip gerai žinomos, tačiau pražudė šimtus tūkstančių žmonių.

Genocido įkarštyje naciai ieškojo efektyvumo. Išbandė skirtingus metodus, kurių dėka galėtų žudyti sparčiau. Dujų kameros – tai būdas, leidęs naciams per parą sunaikinti tūkstančius žmonių nė nepažiūdėjus į jų akis.

Sukrečianti ir išsami L. Rees knyga „Aušvicas”, atskleidžianti visą šios tragedijos eigą.

Aš negaliu nupasakoti jausmo, kuris apėmė Birkenau. Mus įvedė į vaikų baraką, o jame akmuo, medis ir tamsa. Jausmas lyg kape. Dar kartą pasidalinsiu keliais vaizdais iš Aušvico I-osios stovyklos ir Birkenau.

Ilgai delsiau skaityti šią knygą, nes nėštumo ir pogimdyviniu laiku nenorėjau kortozolio ir prisiminimų, tačiau dabar ji guli mūsų bibliotekoje ne kaip dar viena knyga, o kaip pažįstama istorija apie mus, žmones. Apie mūsų žiaurumą ir istoriją.