Ar pradedate savo dieną nuo tos dienos darbų sąrašo?
Tokie rytai būdavo mano gyvenime. Diena nesibaigia tol, kol kiekviena sąraše esanti užduotis nebūna išbraukta. Pripažinsiu, ne visi darbai buvo prioritetiniai, tačiau juk ilgas sąrašas – užimto ir veiklaus žmogaus bruožas. „Turiu daug darbo“ – tai posakis – trofėjus. Užimti žmonės = reikalingi žmonės?
Knyga „Esencializmas“ man priminė, kad svarbu ne didelis užimtumas, o tikslingas judėjimas. Tuomet mintyse išgirdau klausimą „Ar tikrai kiekviena užduotis, kurios imuosi yra svarbi ir būtina atlikti dabar/ Ar ją turiu atlikti aš?”
Pagrindinė knygos mintis – daryti tik tai, kas veda prie tikslo – tą sufleruoja ir žodis ‚Essential – Esencializmas“. Autorius siulo aiškiai identifikuoti tai, kas mums svarbu bei veda link numatyto tikslo, o kas yra tik tušti susirinkimai, paslaugos bendradarbiams ir kiti darbai, kurie švaisto mūsų laiką. Knyga skatina pasakyti „ne“ darbams, kurių neprivalome atlikti.
Tai, ką išsinešiau iš knygos – darbų delegavimas. Stengiuosi atlikti tik tas užduotis, kurioms mano skiriamas laikas sukuria išskirtinę naudą. Kitu atveju darbą deleguoju į patikimas rankas ir imuosi tik svarbiausių užduočių.
Ne retai žmonės jaučiasi reikšmingi, galėdami pasakyti, jog yra labai užimti, tačiau ne retai didelis užimtumas signalizuoja apie per plačią darbų aprėpti ir pamestą fokusą nuo esminio tikslo.
Ar verta paskaityti? Sakyčiau tikrai taip, tačiau knyga galėtų būti daug trumpesnė. Mintis pasirodė šiek tiek voliojama, nors buvo gana aiški knygai įpusėjus.
Knyga šiek tiek priminė C.Newport kūrinio „Deep Work” siūlomą principą – atlikti vieną darbą, vienu metu, pašalinus visus aplinkinius dirgiklius.
