Šią knygą rekomendavo viena iš skaitančių mamų, tad įsigijau. Tokiomis rekomendacijomis pasitikiu. Tačiau turiu pasakyti, kad ji mane nuvylė. Ne dėl to, kad buvo blogas kūrinys, bet todėl, kad visai ne to, ko ieškojau.
Man susidarė toks jausmas, kad Carlos González stengėsi įrodyti, jog vaikų nereikia mušti, jog nereiki elgtis per griežtai. Tačiau toks grubus požiūris į vaikus yra visai ne mano, todėl jaučiausi su šia knyga ne vietoje.
Žinoma, „Pabučiuok mane. Kaip auginti vaikus su meile“ dalinasi švelniais patarimais, kaip mylėti savo vaikus be geležinės tvarkos ir fizinių bausmių, tad knyga nebuvo visiškai bevertė, tačiau vietos mano širdyje ji tikrai nerado.
Jei reikėtų rinktis, daug mieliau rekomenduočiau skaityti Lyudmila Petranovskaya. Knygą „Nematomas ramstis“, kuri be vaizdžių smurtingų scenų tiesiog pasakoja apie vaiko prieraišumo poreikius ir mylinčią tėvystę.
Mano verdiktas? Skaitykite, jei turite daug laiko, tačiau į „pasiruošimo kraitelį“ šios knygos tikrai nedėčiau.
