Vienas iš keisčiausių knygos siužetų, kokį yra tekę patirti. Jei reikėtų apibūdinti beprotišką meilę, tikrąją to žodžio prasme, atsiųsčiau šios knygos nuotrauką. Orhan Pamuk 2006 metais buvo apdovanotas Nobelio premija už literatūrinę kūrybą. Jis drąsiai kalbėjo apie šiuolaikinius dalykus, kurie Turkijoje dar nebuvo tokie savi.
Kai meilė peržengia ribas
Turtingas ir sėkmingas verslininkas Kemalis ruošiasi tuoktuvėms su miesto gražuole Sibele. Viskas nepaprasta – gyvenimas tarsi sviestu pateptas ir saldžiomis figomis pagardintas. Stambulas, 1976-tieji metai, kurių metu vis labiau pro namų langus į Turkiją veržiasi vakarietiško šiuolaikiškumo vėjo gūsiai. Mados, modernėjantis gyvenimas ir liberalėjantis jaunimo požiūris apie malonumus iki vestuvių. Tuo metu Turkijoje dar vyravo požiūris, jog nedera mylėtis iki vestuvių, antraip moters garbei yra padaroma neatitaisoma klaida.
Sibelė – be penkių minučių Kemalio žmona laužo šiuos stereotipus ir leidžiasi į malonumų verpetus, nes yra įsitikinusi sužadėtinio atsisdavimu. O tuo tarpu Kemalis sutinka daugiau nei 10 metų jaunesnę tolimą giminaitę Fiusuna, dėl kurios pameta galvą ir pasineria į išdavystės ir meilės trikampį. Kemalis taip įsimyli Fiusuna, jog net svarsto nutraukti sužadėtuves.
Orhan Pamuk iliustruoja dvi moteris, kurios nepaiso tradicijų ir įsitikimų ir pasineria į meilės potyrius. Šis kultūrinis motyvas ir su nuostatomis susijusios pasėkmės atsispindi visoje kūryboje.
Muziejus mūzai
Orhan Pamuk į „Nekaltybės muziejų“ įneša dramos ir Fiusuna pabėga iš miesto. Pagrindinis herojus nemato jos daugybę metų. Belaukdamas jos sugrįžimo, kuriuo buvo tikras, jis ima kolekcionuoti visas smulkmenas, susijusias su jų romanu ir tuo metu vykusiais įvykiais. Nuo plaukų segtuko iki namų rakandų. Viskas, prie ko fiziškai ar emociškai prisilietė Fiusuna. Per daugelį metų jis sukuria bute visą muziejų, kuriame veda ir ekskursijas.
Verta ar neverta skaityti?
Iš vienos pusės patiko kultūrinis pačiupinėjimas, iš kitos pusės istorijos kiautas – nekaltybės muziejus, man pasirodė keistai karštligiškas ir fanatiškas. Manau, jog skirtingi žmonės myli ir jausmą realizuoja skirtingai, o autoriaus tikslas buvo atspindėti savo šalies gyvenimą, jausmų, kurie gali suvelti visą gyvenimą ir amžiną meilę, kuri tampa tarsi garbinimo stabu.
Jei klausiate mano nuomonės, tai nebūtų knyga, kurią rekomenduočiau.
