Vykau su įsitikinimu, kad Bukarešte ant kiekvieno kampo mane kvies išsiburti likimą, bus nejauku vaikštinėti gatvėse, o architektūra bus prisotinta sovietinio paveldo. NE, NE ir dar kartą NE.
Esu tokia laiminga, jog čia atvykau ir dar kartą supratau, koks yra geras jausmas laužyti senamadiškus stereotipus ir patirti, kad yra ir kitas gyvenimas, už pirminių mano suvokimo ribų.
Na, o dabar žingsnis po žingsnio, kviečiu į pasimatymą su Rumunijos sostine – Bukareštu.
Cigan, cigan pavaražyk
Neslėpsiu, skrydžio per Olandiją metu, prie laipinimo vartų susirinkusi kompanija atrodė kaip rimti dėdės laiptinių reikaluose, todėl tai tik sustipirino mano nusistatymą. Tačiau jau pirmą vakarą supratau, kad rumunai ir romai – tai ne tas pats.
Dėl savo tamsaus gymio – rudų akių ir plaukų jutausi kaip vietinė. Retai kas kreipdavosi angliškai, visi sveikindavo rumuniškai. Sutikome visokių žmonių: šiltų ir paslaugių bei pavargusių ir nemalonių, tačiau šie bruožai universlūs ir tapatybės nesinešioja.
Rumuniškos grožybės ir išnaglėję vandalai
Bukarešto architektūra – turtinga. Daug pomapstiškų ir dailiai dekoruotų pastatų, primenančių matytus Romoje, Barselonoje ar net Paryžiuje. Žinoma, prabangi architektūra yra „atskiesta“ su sovietiniais statiniais, kurie visi man atrodo beveidžiai. Įspūdį paliko ir tai, kad ištaigingi pastatai randasi ne tik miesto širdyje, bet ir važiuojant tolyn nuo jos. Nemažai „gražuolių“ buvo gana apleisti, apsilupę, todėl mintyse išsikeroja vizija, kaip jie galėtų atrodyti renovuoti.
Tai, kas liūdino – vandalizmas. Grafičių purškiniai yra absoliučiai visur, nepriklausomai, kokio tipo tai pastatas (išsikrus objektus, kuriuos saugo apsauga ar policija). Apie jų meninę vertę neturiu ką pasakyti. Dauguma tiesiog kringeliai už kuriuos siūlyčiau trinktelti per pirštus ir skirti baudą, jog daugiau jie nebeniežėtų.
Rinkodaros sprendimai
Kelionėse labai stebiu reklamas ir jų sprendimus skirtingiems verslams. Įamžinau ir kelis perliukus Bukarešto gatvėse. Pirma, ką išvydau vaikštinėdama gatvėse, tai ši kvepalų oazė, kurios pavadinimas verstųsi kaip „Endorfinų laboratorija“. Viduje toks gotiškas interjeras, o pakuotės alsavo Rumunija, nes nepagailėta vampyrų ir Drakulos tematikos.
Antras smagus atradimas – tai odontologinės klinikos reklama primenanti agitaciją rinkimams. Odontologų šypsenos kabo tiesiog gatvėse. Sakyčiau labai lokalus sprendimas vietiniam rajonui. Manau, kad šiame skaitmeniniame amžiuje plakatams, kabinimui ir leidimams išleistus pinigus buvo galima panaudoti efektyviau.
Trečias pavadinimas „Rainbow and more“ kvietė suklusti. Iš pradžių pamaniau gal kokia CBD parduotuvėlė, bet ne. Tai -tik kava ir bandutės.
Naktinis gyvenimas
Apsilankėme viename modernesnių Bukarešto klubų. Jau senokai neteko mėgautis gardžiu kokteiliu už 5 eurus ir stebėti naktinio gyvenimo iš arti. Pirma, kas moteriškai akiai užkliuvo, tai mažai stilingų žmonių. Mados ten tarsi užšalusios laike. Lietuvoje į klubus nešame pravedinti dailiausias sukneles ir nepatingime pasigražinti. Bukarešte yra visko, bet grožio supratimas skirtingas.
Kažkur apie 23 valandą prie mūsų priėjo personalas ir paliepė atiduoti kėdes, ant kurių sėdėjome prie baro. Daugmaž susiprask, laikas pažintims ir šokiams, o ne komfortiškam knapsėjimui.
Namo keliavome pėstute ir nepaisant to, kad sugebėjau sunaviguoti viešbutį su tokiu pat pavadinimu, bet 2 km atstumu nuo mūsų šiltos, miegams pasiruošusios, lovos, sutikome keistų pakeleivių. Vyras, kurio nekaltas klausimas „Ar turite pridegti?“ labiau reiškė prisijungimą ir kulniavimą drauge ieškant priekabių ir keistai pavieniui prie gatvės vaikščiojančias ir stoviniuojančias jaunas merginas. Na, o galimybių nusipirkti intymių prekių ar pažiūrėti top-less šokių tikrai netrūksta.
Tradicinė virtuvė ir pribloškiantis knygynas
Vienoje gatvėje gavome net kelias pramogas. Pradėjome nuo įspūdingo, keturių aukštų, Carturesti Carusel knygyno, kuriame galima įsigyti ne tik knygų. Dailus interjeras tapo turistų traukos centru, čia visą dieną neužsiveria durys. Spalvingi pasirinkimai ir Lietuvoje nematytos knygos viliojo, o bagažo kiekis – ribojo.
Išbandėme ir tradicinio maisto, esančio ištaigingame restorane Caru Cu Bere, toje pačioje gatvėje. Sriuba duonos dubenyje (tas svogūnas ryškiai paveldimas ir keliauja per rankas, nes šviežumo jis ne pirmo, o paskirties neaiškios), kiaulienos dešrelės ir tradicinės spurgos – nokautas iki sekančių pusryčių. Pirmas įspūdis- wow patalpa ir dar gyva muzika.
Įstabiausi objektai
Romanian Athenaeum – labai dailus pastatas su vidiniu sodu, kuriame nuo XIX a. yra įsikūrusi Nacionalinė Filharmonija.
Bukareštas – tikrai verta opcija ilgojo savaitgalio kelionei. Nors vienas nepatogumas yra – persėdimai, kurie kelionę į vieną pusę prailgina iki pusdienio.
Stavropoleos Church – XIX a. ortodoksų bažnyčia, kokios dar niekur neteko matyti. Rytietiški fragmentai ir puošnus vidinis kiemas, kuriame nuolat knibžda besifotografuojančių turistų. Viduje labai įdomi puošyba. Atrodo, kad visos sienos tapytos tiesiai ant marmuro, tikras rankų darbas.
Bukarešto parlamento rūmai. Sunkiausias pasaulyje ir antras pagal dydį tokios paskirties pastatas po Pentagono. Nors ne visur galima patekti, parlamento patalpose įrengtas šiuolaikinio meno centras.
Tai, ko aplankyti nepavyko – Bran pilis, dar vadinama Drakulos pilimi. Nors tai tik kino personažas, tačiau senovinės pilys mane visuomet traukia.
