Ar kada teko sutikti tą šaltą, egocentrišką žmogų, kuris nė nesimaskuoja, jog jumis manipuliuoja? Toks jausmas apsigyveno ant mano odos, kai skaičiau šią knygą. Bandžiau vėl ir vėl prisijaukinto Dinos personažą, tačiau tarp mūsų plytėjo perregima siena.
Šiaurietiškas Herbjorg Wassmo personažas
Dina – išskirtinė, aukšta ir egocentriška mergaitė išteka už tėvo draugo, keliomis dešimtimis metų vyresnį nei ji pati. Ir nepaisant to, kad jis galėjo tikti jai į tėvus, taip vyrą „nušokdina“, kad jis persisotina savo jauna ir gaivališka žmona. Ima laikytis atstumo. Norėti ilsėtis nuo jos.
Herbjorg Wassmo nespaudžia stabdžių ir leidžia savo personažui išsikeroti. Leidžia apsivyti aplink visus kitus veikėjus ir juos, tarsi medines lėles, tampyti pagal savo užgaidas. Tiesmukiškumas, egocentriškumas ir šaltas būdas. Nežinau, kiek tai dera su šiaurietišku Dinos būdu, mat veiksmas vyksta Norvegijoje, tačiau ji gyvena dėl savęs. Mėgina save pažinti ir tame pažinimo kelyje netausoja kitų.
Vartotojiška meilė
Taip aš vadinu meilę, kurioje žmogus siekia ne atrasti savo partnerį, bet vartoti jį kaip produktą, kurio reikia patenkinti ir išpildyti savo laimei. Ji vartojo skirtingus vyrus, kurie sukosi jos namuose ir pasiimdavo tai, ko jai reikėdavo, nė nepaisydama tų žmonių jausmų.
Galiausiai smarkiai įsimylėjusi Dina parodo nuolankumą tiek, kiek jai tai leidžia jos atšiaurus ir savotiškas būdas, tačiau jos simpatija atspindi ją pačią ir įkūnija tą vartojamą meilę. Mylimasis kartkartėmis atklysta į jos gyvenvietę, pabūna savaitę kitą, ja pasisotina ir keliauja gyventi kito gyvenimo, apie kurį ji žino taip nedaug. Tarsi visi jos pačios įpročiai įgauna kūną ir ją moko to, kuo pati Dina vargino kitus.
Trilogija baigiasi su šia knyga
Herbjorg Wassmo „Dinos knyga“ tai pirmoji iš šio personažo trilogijos, tačiau tikrai žinau, kad antrosios knygos, tęsinio, tikrai neskaitysiu. Visiškai neradau ryšio su pagrindiniu personažu. Veiksmas tarsi plaukė pro mane, vos grybšteldamas mano emocijas. Tai nebūtų ta knyga, kurią rekomenduočiau kitiems.
