Kūrinys, kaip ir jo pavadinimas, yra su pretenzija į D. Brown kūrinį „Da Vinčio kodas“. Tie, kas skaitė D.Brown knygą žino, kaip aukštai šis autorius iškėlė kartelę. Rytis Sabas bandė minti tomis pačiomis pėdomis tikėdamasis, kad jo kūrybiniai batai ne mažesni.
Siužetas apima istorinį žydų palikimą, o veiksmo epicentras – Ukmergės rajono Želvos miestelis, būtent ten slypi Gaono palikimas. Visa knyga, tarsi ratas, pasibaigia ten, kur ir pasideda.
Paulius Mekas, pagrindinis „Gaono kodas” personažas apie Gaono palikimą sužino būdamas išeivijoje. Gavęs nemažai garsinimų, o ilgainiui pagrobus ir giminaitę, Paulius leidžiasi į mįslingos dėžutės paieškas.
Dažnas romanų posūkis – meilės istorija, kuri įsižiebia Pauliaus kelionės paskui relikvijos pėdsakus. Santykiai patiria gyvybės ir mirties išbandymus vos per kelių savaičių kelionę drauge.
Knyga kupina Lietuvos ir žydų istorijos faktų. Rytis Sabas istoriją kūrė e tik su pramoginiu, bet ir su edukaciniu prieskoniu. Turiu pasakyti, kad kartais tie pasakojimai atrodė kiek pridėtiniai, įterpti ne natūraliai.
Knygoje man kliuvo kai kurie nelogiškumai. Ypač keistai atrodė turistinės personažų porelės kelionės, kurios vyko garsinimų akivaizdoje, žinant, kad viena iš giminaičių yra pagrobta. Bet tai Pauliaus Meko netrikdė, jis mielai su savo nauja dama užsuko į Jordanijoje esančią Petrą ar Jeruzalės lankytinus objektus.
Perskaičius knygą lieka dirbtinumo jausmas. Dirbtinas skirtingų grupuočių kišimąsias į Gaono palikimo paieškas, dirbtiniai istorijos detalių įterpimai. Nežinau ar tai būtų ta knyga, kurią rekomenduočiau.
