Esu beveik tikra, jog dėl daugelio gyvybinių ir jau mechanika tapusių įpročių mes, žmonės, jaučiamės 100% teisūs. Jei dar šiandien prie arbatos puodelio tau pasakytų, kad tu kvėpuoji blogai, ar nepasukiotum piršto prie smilkinio tokia gudruoliui?
Technologijos ir vis gilesnis žinojimas leidžia padaryti naujų atradimų apie tokius įprastus refleksus kaip kvėpavimas. Skaitydama negalėjau patikėti, kad dėl netaisyklingo kvėpavimo gali atsirasti fiziologinių pakitimų ar net ligų.
Kvėpuojant normaliu greičiu plaučiai sunaudoja tik apie ketvirtadalį ore esančio deguonies. Didžioji jo dalis iškvepiama atgal. Tad, kaip kvėpuoti: giliais ar trumpais įkvėpimais? Visą laiką maniau, kad ilgi ir gilūs įkvėpimai suteikia naudos mano organizmui, tačiau pasigilinusi į šią knygą ir autoriaus atliktus mokslinius eksperimentus, ėmiau tuo abejoti.
Pasirodo, kad kvėpuodami tik 10 ar 20% daugiau, negu reikia mūsų organizmui, galime išvarginti jo sistemas. Pagaliau jis susilpnės ir sutriks.
Kvėpuoti per nosį ar per burną?
Buvo nepaprastai nustebinta, kai sužinojau, kad kvėpavimas per burną gali būti žalingas. Ar galite įsivaizduoti, kiek mes laiko miegodami kvėpuojame per burną? James Nestor atliko įvairius eksperimentus pažiūrint mokslininkams. Ilgas savaites jo nosis buvo aklinai užkimšta ir jis galėjo kvėpuoti tik per burną (neįsivaizduoju, koks nemalonus jausmas yra valgant, kuomet per tą pačią ertmę turime ir kramtyti ir kvėpuoti). Kompiuterinė tomografija prieš ir po eksperimento parodė ryškius neigiamus fiziologinius kvėpavimo takų pokyčius.
Patarimas Nr. 1 – visada kvėpuoti per burną.
Kaip keičiasi mūsų kūnas?
Mane sudomino James Neestor pastebėjimas, jog pramoniniu būdu apdorotas maistas mažina mūsų burną ir kenkė kvėpavimui visą tą laiką, kol mes juo maitinomės. Atrofavosi mūsų burnos esmė, ėmė krypti dantys. Spėjama, kad laikais, kuomet maistas buvo daug mažiau apdorotas ir žmonėms reikėjo daug daugiau kramtyti, jų dantys buvo smarkiai lygesni.
Tai koks tas taisyklingas kvėpavimas?
Čia ir prasideda knygos minusai. Tikrai įdomu buvo kartu su autoriumi keliauti per mokslininkų vykdomus eksperimentus ir sužinoti įspūdingus jų rezultatus. Tačiau mano lūkestis šiai knygai buvo išsiaiškinti, kaip reikia kvėpuoti. To aš nesupratau. Knygos pabaigoje pateikiamos kelios kvėpavimo technikos, susijusios su 5 sek. taisykle. 5 sek. įkvėpimas ir 5 sek. iškvėpimas. Taip pat pasidalinta ir kvėpavimo sulaikymo praktika. Tačiau jokio aiškaus recepto nėra. Galbūt tikslas – sudominti ir pažadinti norą to mokytis su profesionalais?
