Ar kada teko būti arti mirties? Taip arti, jog tave skyrė vos kelios minutės? Ir tave išgelbėjo tik maža smulkmena, netikėta malonė… F. Dostojevskis tai patyrė. 1847 m. jis suartėjo su socialistais. Tuo metu Europoje kilo revoliucijų banga, todėl caras bijodamas perversmo, suėmė Dostojevskį kartu su jo bendrais ir nuteisė mirties bausme. Jis kartu su savo sėbrais buvo aprengti baltais mirtininkų marškiniais ir nuvežti į sušaudymo vietą. Kunigas priėmė jų išpažintį. Ir… paskutinę minutė atojojo caro kurjeris, kuris pranešė, kad jiems dovanota ir mirties bausmė pakeičiama katorga.
1849-1859 m. Dostojevskis praleido tremtyje Sibire. Kalinimo sąlygos – itin sudėtingos. Jie nuolatos susegti grandinėmis, apėję parazitais, gyveno mažučiuose barakuose ir neturėjo jokios galimybės pasimatyti su šeima, skaityti ar rašyti.
Po bausmės vos tik grįžęs į Peterburgą jis pasinėrė į literatūrą.
Knyga – žvilgsnis į veidrodį?
Yra žinoma, jog pats Fiodoras Dostojevskis buvo aistringas lošėjas, todėl jo knyga yra artima paties išgyvenimams. Buvo net manoma, jog kai kurie įvykiai primena jo paties gyvenimą. Autoriui teko gyventi Vokietijoje ir tuo metu buvo smarkiai įklimpęs į azartinius lošimus ir negalėjo savęs valdyti.
Kuri priklausomybė stipresnė?
Kūrinys yra apie vieną jauną mokytoją Aleksejus, kuris beprotiškai įsimyli savo šeimininko dukrą – Poliną, tačiau mergina puoselėja simpatiją prancūzų markizui. Šis meilės trikampis įsiūbuoja siužetą. Aleksėjus pajunta stiprią priklausomybę Polinai. Dostojevskis vaizduoja, kaip jis paklūsta visiems jos prašymams, net patiems absurdiškiausiems, kurie mokytojui kainuoja net darbą.
Aleksėjus mėgsta lošti ir jo azartas toks didelis, jog tapęs priklausomybe yra nevaldomas. Vos tik atsisėdus prie ruletės bet kokia logika išnyksta.
Ar gyvenimas – tai ruletė?
Aleksėjus lošia tiek kazino, tiek gyvenime. Jis tikisi didžiojo prizo – mylimos moters, šlovės ir pinigų. Karštligiškas troškimas turėti visą tai įtraukia jį į azarto liūną. Jis tampa žaidėju ir gyvenime panaudojamas turimas kortas – savo labui.
Mūsų gyvenimas – tarsi kortų kaladė. Niekada nežinai, kokia partija tavęs laukia, tačiau tenka sužaisti su kiekviena gauta korta. Pirmyn mus veda azartas ir nežinomybė, tikėjimas, kad ten bus geriau.
