Dar viena Madeline Miller knyga šią vasarą. Ši knyga autorei pelnė net 3 apdovanojimus. Tai antrasis jos kūrinys, kurį M. Miller parašė 2018 metai. Kažkodėl esu tikra, kad ir ne paskutinis.
Ar Dievai gyvena kaip žmonės?
Visas kūrinys, nors ir remiasi Graikų mitologija, yra labai artimas žmogiškajai gyvenimo patirčiai. Kirkė – tai saulės Dievo Helijaus dukra. Helijas – tvirtas Dievas, kuris Olimpe turėjo savo ryškią vietą. Kirkė laikoma nimfa, tačiau nuo pat vaikystės jokiomis specialiomis galiomis nepasižymėjo ir todėl nebuvo tėvo numylėtinė. O ir šiaip, ji turėjo labai keistą motiną, kuriai rūpėjo tik jos gerbūvis ir tikrai ne vaikai. Na, nebent pagimdyti vyriškos lyties palikuonis, kurie net ir Graikų mitologijoje buvo reikšmingesni nei moterys.
Pas Dievus, kaip ir pas žmones virė aistros ir kovos dėl valdžios ir jėgos. Buvo baiminamasi dėl sosto ir tokiu atveju kai kuriuos Dievus ar pusdievius „šveisdavo“ lauk iš Olimpo. Čia buvo vietos vakarėliams, meilei ir išdavystėms. Gaivališkumas man kartais priminė ir antikinį romėnų gyvenimą.
Ilgainiui atskleistos Kirkės galios įbaimino Dzeusą. Ji gebėjo tam tikrų nuovirų ir žolelių pagalba prikelti gyvūnus, gydyti ir keisti jų pavidalus. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta ją ištremti.
Gyvenimas negyvenamoje saloje
Iš pradžių būdama viena, Kirkė nuobodžiauja ir ilgisi namų. Ilgainiui ji susikuria jaukius namus, į kuriuos kartas nuo karto užklysta laivai su vyrų įgulomis. Vieną iš tų kartų Ajajos saloje išsilaipino ir Odisėjas. Po Trojos karo, keliaudamas namo, Odisėjas užtruko kone 12 metų. Su nimfa Kirke praleido ne vienerius jų. Jie pamilo vienas kitą ir susilaukė sūnaus.
Ar meilė visiems vienoda?
Madeline Miller „Kirkė“ romane meilę ir pas Dievus, ir pas žmones vaizduoja vienodai. Tiesa pasakius, jei ne kažkokios super galios ir nemirtingumas, aš nelabai ir mačiau skirtumo tarp jų. Meilė vaikams taip pat labai raiškiai piešiama šiame kūrinyje. Kirkė – motina, kuri rizikuoja savo nemirtingumu ir gyvybe tam, kad apsaugotų savo sūnų, kai tuo tarpu jos sesuo pagimdo minotaurą, kurio atsižada.
Knyga pateikia istoriją per moters perspektyvą. Kai kuriose knygų apžvalgose kalbam, kad „Kirkė‘je“ yra ir feminizmo apraiškų. Mano nuomone, tai istorija moters akimis. Moters, kuri myli savo vaiką, kuri geba pamilti vyrą, nepriklausomai, koks jis, kuri ieško savo dieviškojo tikslo.
