Politika man yra ta tema, kuri niekada nebuvo įdomi. Galbūt dabar mano gyvenime jos yra daugiau nei seniau, tačiau nebijau pasakyti, kad sunku tikėti tuo, kas atrodo nepatikima. Suprantu, kad visuose darbuose būna visko, būna klaidų. Ir tai visiškai normalu. Tačiau pasigendu ilgesnių perspektyvų, sistemingumo. Nežinau ar daug galima pasiekti, kai kiekvienas siekia savo tiesų ir kas keletą metų keičia ėjo kryptį. Bet tikriausiai pasaulis toks yra: kintantis, dinamiškas ir nepastovus.
Linas Kojala parašė šią knygą tikrai ne sausai, todėl ji sudomins net labiausiai nesidomintį politika. Knyga leidžia įsigilinti į kintantį JAV požiūrį ir jų strategiją saugumo ir NATO klausimais. Skaitydama ją pagalvojau, kas lauktų Lietuvos, jei dabar JAV prezidentu būtų Obama ar Trumpas. Pasitikėjimo jų ryžtu, Baltijos šaliu atžvilgiu, visiškai neturiu. Obama buvo vidinių JAV problemų sprendimo šalininku, todėl siekė atitraukti karius iš karštų taškų ir gerinti vidaus ekonomiką. Trumpas agresyviai pasisakė apie menką kitų NATO šalių indėlį, ypač Europos, į bendrą saugumą.
Vienas ryškiausių D. Trumpo pasisakymų apie Vokietijos „išverstaskūriškumą“ nepaliko manęs abejingos. Kad ir kaip neturiu simpatijos šiam prezidentui, tačiau negaliu nepritarti jo argumentams. Trumpas itin aršiai kritikavo Vokietiją, jog ji moka milijardus Rusijai už dujas, o paskui siekia, jog NATO, ypač JAV, užtikrintų šalies saugumą nuo Rusijos agresijos.
Toks dvilypumas pykdo amerikiečius ir, manau, pagrįstai. Vokietijos noras naudotis pigiais Rusijos ištekliais, tiesti papildomus dujotiekius, ne tik didina šalies priklausomybę, bet ir Rusijos biudžetą.
Kaip matome dabar, Europa ilgus metus finansavo Rusijos agresiją ir augino karinių konfliktų finansinius raumenis. Karas Ukrainoje dar kartą parodė Rusijos veidą, o užmojai pabudino visą Europą.
Linas Kojala „Baltieji rūmai ir Lietuva: Bushas, Obama, Trumpas…?“ knygoje pasakoja, kaip skirtingi prezidentai gana skirtingai vertino Baltijos šalis ir Europos saugumą. Kodėl Bušas simpatizavo mums ir pritarė Baltijos šalių įstojimui į NATO. Tiesa pasakius neįsivaizduoju, kokios perspektyvos būtų buvusios kitų prezidentų šešėlyje. Apima jausmas, kad svarbius žingsnius padarėme laiku.
Žinoma, laikai keičiasi. 2022 02 24 Europą sudrebino nauja banga. Nauja Rusijos agresija. Stipri J. Bideno pozicija leidžia tikėtis, jog Lietuvą pasiekia JAV erelio sparnai, tačiau šalis taip pat turi atlikti savo namų darbus, jog būtų maksimaliai pasiruošusi agresijos atveju. 2022-ieji tapo Antrojo Šaltojo karo pradžia. Tikėkimės, jog ne Trečio pasaulinio.
