Įdomūs faktai apie autorių
Grafas Levas Tolstojus – Peterburgo mokslų akademijos narys korespondentas, garbės akademikas. Gimė aristokratų šeimoje. Nemažai rašė apie karą, kadangi pats tarnavo kariuomenėje ir dalyvavo Krymo kare. Jis keliskart apkeliavo Europą ir 1857 m. Paryžiuje savo akimis išvydo viešą egzekuciją, šis traumuojantis reginys visam laikui pakeitė jo pasaulėžiūrą. 1860-1861 metų kelionės po Europą metu, Prancūzijoje jis susipažino su Viktoru Hugo. L. Tolstojus perskaitė V. Hugo kūrinį „Vargdieniai“, kurių kai kurios scenos buvo panašios autoriaus kūrinyje „Karas ir taika“.
Ar žinojote, kad Levas Tolstojus buvo nominuotas Nobelio Literatūros premijai kasmet nuo 1902 iki 1906 m? Jis taip pat buvo nominuotas ir Nobelio Taikos premijai 1901, 1902 ir 1909 m. Tačiau nei vieno šių prizų negavo. Manau, jog tai didelė klaida.
Ana Karenina – vieno geriausių rusų rašytojo, vienas geriausių romanų
Knyga pradedama vėliau išgarsėjusiu posakiu: „Visos laimingos šeimos panašios viena į kitą, kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip“. Ana Karenina – aukšuomenės dama, Rusijos ministerijos valdininko žmona, motina. Tai įspūdinga, nedidukė moteris, kurios daili išvaizda, plastiški ir kūniški judesiai nelikdavo nepastebėti. Gyvendama su vyru Kareninu niekada nepagalvojo, jog yra nelaiminga, jų šeimos gyvenimą ir rutiną priėmė kaip normą. L. Tolstojus A. Kareninos vyrą meistriškai piešia kaip stotingą, stoišką ir autoritetingą valdžios vyrą, pasinėrusį į valdžios reikalus, tačiau savo šeima mylintis it per atstumą. Širdis šilta ir, kaip matoma tolimesniame romane, gera, tačiau neaišku nuo ko saugojama.
Grafas Aleksejus Vronskis pamažu, tarsi pavasaris, atkeliavo į A. Kareninos gyvenimą. Išdidi, išlaikyta vedusi moteris pameta galvą dėl jauno karininko ir pasiduoda jo apžavams. L. Tolstojus meistriškai pavaizduoja, kaip vardan aistringos meilės net ir įsipareigojusios ir gerbiamos moterys klumpa, suardydamos nepriekaištingą savo ir savo šeimos paveikslą. Didžiulė A. Kareninos ir A. Vronskio meilė pasiekia vaisingą piką – naujos gyvybės pradėjimą. Tai tarsi romano taškas, kur svajingai meilinga romano atmosfera „įžeminama“ ir grąžinama į skaudžią tiesą.
Tai kūrinys apie gyvenimą, kuriame nėra neliečiamųjų.
Išraiškingi personažų portretai
Romane ryškūs 3 paveikslai. Žinoma, Anos Kareninos, kuri net santuokos išdavystės metu vaizduojama kaip ori, tačiau žmogiška moteris. Ji jaučia kaltę, bet kartu trokšta tos gyvos meilės, kurią ją suteikė jaunasis grafas. Savo ruožtu A. Vronskis – vyras, įsimylėjęs uždraustą vaisių, vedusią moterį, stačia galva pasileidžia į romaną, kurio realios aplinkybės galiausiai jį taip paveikia, jog pasiryžta bandyti atimti sau gyvybę. Ir A. Kareninos vyras – sugriautas šeimos portretas, apgauto vyro atvaizdas visuomenėje ir skaudus smūgis apie žmonos nėštumą ne tik neatima iš jo žmogiškumo, bet jį dar labiau atskleidžia, kai jis gimus Anos ir Aleksėjaus dukrai ja rūpinasi. Man Kareninas buvo didžiausia metamorfozė. Nuo šalto, pozos žmogaus į atlaidų ir mokantį mylėti vyrą.
Knygos vertinimas
Aš manau, kad ne tik L. Tolstojus buvo vertas Nobelio premijos, jis buvo vertas visų jų tais kartais, kai buvo nominuotas. Man labai patiko šis kūrinys ir nekantrauju pasidžiaugti antrąja jo dalimi. Pirmąją knygą klausiausi audio formatu. Buvo tikra atgaiva namų ruošos metu. Jei reikėtų rekomenduoti, kas paliko panašų įspūdį, sakyčiau F. Dostojevskis „Broliai Karamazovai“.
