Rory Sutherland yra žinomas kaip reklamos žvaigždė. Jis vienos garsiausių pasaulyje reklamos agentūros „Ogilvy” vicepirmininkas, žurnalo „The Spectator” apžvalgininkas, negana to, jo pasiekimuose blizga ir kitos visuomeninių iniciatyvų valdantieji antpečiai.
Rory Sutherland savo knygoje „Alchemija: stulbinama iracionalių idėjų galia“ nagrinėja žmonių sprendimus, kurie yra paremti visiškai neracionaliais sprendimais. Kaip mieste prie praeivio prieina statistiką renkantis specialistas ir prašo atsakyti į porą klausimų dar nereiškia, kad žmonės elgiasi taip, kokią nuomonę deklaruoja. Mūsų protai dažniausiai yra varomi iracionalių sprendimų vedami.
Autorius pateikė keletą man surezonausių pastebėjimų. Kompanijos svarsto kokius Boeing lėktuvus, kainuojančius 150+ mln. dolerių, bet žmonės nieko apie tai nesuprasdami oro linijų kokybę vertina pagal tai, koks jų personalas ar duodamas maistas skrydžio metu. Pagalvokite, kompanija investuoja į lėktuvus vertindami jų techninius ir saugumo parametrus ir galbūt susispausdami patiekiamo maisto biudžetų sąmatose, o mes nepaisydami techninių transporto priemonių parametrų sakysime, kad oro linijos, kurios maitino šviežesniu ar gausesniu maistu, o jei dar davė nemokamo šampano, yra daug patrauklesnės. Juk tai absurdiška!
Dar vienas pavyzdys, Didžiosios Britanijos susisiekimo ministerija svarstė, kaip sutrumpinti kai kurių traukinių maršrutų laiką. Žinoma svarstė naujausią techniką ir modernizavimą. Žinoma, tai kainao per daug. Rory Sutherland pateikė pasiūlymą visiškai kitu kampu. Galbūt mes negalime sutrumpinti atkarpinės kelionės geležinkeliu, tačiau galime sutrumpinti laukimo laiką pačioje stotyje. Lietuvoje mes neturime tokios problemos, jog viešasis transportas, vežantis iki stoties vyksta labai dideliais intervalais ir pavyzdžiui Anglijoje tenka atvykti 40 min. anksčiau nei išvyksta traukinys. Vadinasi mūsų kelionė pailėja 40 min. Optimizavus viešojo transporto atvežimo į geležinkelį laiką, būtų galima sutrumpinti kelionę neinvestuojant į infrastruktūrą.
Šios ir daug kitų pavyzdžių verta susimąstyti, jog reklamoje ir gyvenime logika veda tikrai ne visur, dažiausiai karaliauja iracionalumas. Kaip dažai į krepšelį įsidedate dar kelis nereikalingus produktus, kad tik nereikėtų mokėti už pristatymą? Ar pasitaiko, kad nuspirkote žalius marškinėlius sau, nes matėte, kaip jie gražiai atrodo ant kolegos, nors jums žalia spalva visai netinka?
