Kokia yra Frida Kahlo? Atleiskite, apie šią moterį trumpiau neįmanoma! Garsusis menininkas Diego Rivera buvo jos vyras ir gyvenimo ašis. Ja žavėdamasis dovanas dovanojo pats Pablo Picasso. Trockis buvo jos meilužis. Ją siejo artima draugystė su milijardieriais Rockfelleriais, Meksikos prezidentu Cardenasu. Frida turėjo aibę meilužių vyrų bei moterų. Moteris, kuriai paauglystėje avarijos metu buvo sulaužytas stuburas, sutrumpinta koja ir atimta moteriška gyvasties linija nors ir persmelkta gydymo ir ilgus metus kalinta tvarstomose korsetuose bei kaustyta skausmo, ji buvo gūvi, pulsuojanti gyvenimu, išskirtinė.
Fridos vyras Diego Rivera – itin garsus to meto menininkas, kurį dėl komunistinių pažiūrų dar vadino Meksikos Leninu. Ji pati – ikoniška, tvirta, revoliucionieriška, tačiau kartu ir labai moteriška, globėjiška. Frida savo luošumą po avarijos slėpė po ilgai meksikietiškai sijonais, kurie ilgainiui tapo jos išskirtinumu. Nuolatinės vyro neištikimybės, net su Fridos sese, ją tiesiog gniuždė, tačiau dievindama savo vyrą, ji viską iškentusi – tekėjo už jo net dukart. Knygoje nuostabiai perteikta kaip emociškai nuo vyro priklausoma moteris sukuria asmeninę legendą, save realizuoja per meną ir gyvena aistringą daugialypį gyvenimą. Ji ilgą laiką tapė vyro šešėlyje, piešė tai, ką jautė: komplikuotą sveikatą, meilę ir skausmą, persileidimus ir gyvenimą tarp Meksikos ir JAV, kol galiausiai tiek Meksikoje, JAV bei Europoje buvo pripažinta ir tapo garsi surrealizmo atstovė, dėstytoja.
Frida 30 metų buvo smarkiai alinama avarijos pasėkmių, kentė neapsakomus skausmus, kaip kraštutinė gydymo prieminė jai buvo amputuota viena koja ir dėl to savo gyvenimo pabaigoje ne kartą bandė nusižudyti. Kentėjo nuo sifilio, alkoholizmo, vėliau nuo priklausomybės vaistams.
„Ji gyveno mirdama“, – pasakė rašytojas Andresas Henestrosa, daug metų artimai bendravęs su Frida. Jos paskutines gyvenimo dienas vainikavo asmeninė paroda, į kurią dėl ypač blogos savijautos ji atvyko gulėdama lovoje. Man ši biografija parašyta įspūdingai, moteris yra neįtikėtinai įkvepianti, o jos istorija apipinta didelio tragizmo. Knygos viršelio tekstūra – it drobė, ant kurios puikuojasi jos autoportretas. Joje nemažai spalvotų autorės kūrinių, keista, kad didelė dalis yra ir nespalvotų, manau tokią asmenybę galima atkurti tik kontrastingų spalvų fone. Ši knyga neįtikėtinai patiko. Labai norėčiau nuvykti į Kojoakane, Meksiko priemiestyje, esantį jos namą – muziejų. Ne veltui pradėjau klausdama, ne kokia buvo, o kokia yra Frida Kahlo. Nes tokie žmonės savo gyvenimu palieka pėdsakus, tuose kuriuos tik paliečia, kad ir knygos puslapiais.
