Esti paukščiai, kurie nutūpę ant erškėčių yra perveriami jų spygliais, bet net lyg to nepajutę, jie toliau gieda pervertomis širdelėmis.Bendrai tariant – nuostabi knyga. Puikus, platus, bet nevarginantis rašymo stilius. Gaila, kad jos mano rankose nebuvo prieš 10 – 15 m. Norėjau pasakyti verta serialo, nes į filmą netilptų, bet radau, kad serialas jau yra! Tik sakyčiau, kad man labiau moteriškai pateikta istorija, labai daug jausmų, galbūt todėl atrodo klampi ir gili. Istorija siekia 3 kartų gyvenimą ir ji apima viską – meilę, mirtį, sielvartą, euforiją.
Ryški dvasinio ir pasaulietiško gyvenimo krizės linija. Kas man tikrai patiko ir skleidėsi per visą knygą – labai aiškus, šabloniškas tarpukario meto moters portretas, kuris knygos eigoje, per kartas išauga į nuostabią laisvę ir pasirinkimo būti savimi galimybę.Kas būdinga pasakojimams, neapsieita ir be tikros meilės istorijos, kuri supančiota išdidumo išliko dramatiška ir tragiška.Kūrinys atrodo ima ir baigiasi kulminacija – mirtimi. Staigia ir netikėta, nes kaip jau ir būna žmonėms, tikėjausi laimingos pabaigos. Tačiau ji rado savo vietą, na laiminga pabaiga, tik ne pagrindinių veikėjų gyvenime.Knyga mane palietė labai jautriai, galbūt todėl, kad niekada sau neleidau pagalvoti, kas nutiktų, netekus sau brangaus žmogaus. Ir kai kelioms minutėms apie tai susimąsčiau, pajutau gumulą gerklėje ir skaudų dieglį krūtinės srityje, lyg plikomis rankomis būtų plešiama širdis.Pasakojime labai gražiai kone kiekvienam personaže pavaizduojama puikybės žala ir su ja keliaujanti širdgėla, liūdėsys, paslėptas po kaukėmis.Nemanau, kad knyga paliktų bent vieną abejingą romanų entuziastą. Vertinčiau viena geriausių kol kas mano sutiktų romantinių istorijų.
