5907 – tai ne tik numeris, tai gyvenimas, asmuo, istorija. Šis skaičius glaudžia neįtikėtiną, tikrais faktais paremtą, čekoslovakės, Cecilijos Klein istorija. Smulkutė 16-metė mergaitė 3 metus kalinta, prievartauta ir kasdien mirtį regėjusi Aušvico koncentracijos stovykloje. Dėl to, jog stengėsi išgyventi ir pakluso vokiečių įsakymams lageryje, po karo, sovietai ją apkaltino kolaboracija su priešais. Mergina buvo išvežta į Vorkutos gulagą Sibire ir nuteista 15 m. kalėjimo. Vorkutos gulagas – pati baisiausia stovykla, kurioje per visą laiką buvo kalinama apie 2-3 mln. žmonių. Gulaguose bendrai kalėjo apie 18 mln. žmonių. Juose buvo laikomi ne tik politiniai kaliniai, bet ir recidyvistai, prievartautojai bei kanibalai. Nebūdavo kur skalbtis aprangos, todėl žmonės vaikščiojo supelijusiais drabužiais, maistą sudarydavo pašvinkusios daržovės, kiaulių taukų gumulai, žuvų galvos, o daugiausia skystimas. 10 mėnesių per metus būdavo nenusakomai šalta ir taip snigdavo, jog būdavo neįmanoma išeiti iš barako, o 2 vasaros mėnesiais, kuomet niekuomet nesutemdavo, kęsti teko moskitų antplūdžius, nespėjus net suvalgyti savo maisto, dubenėlis prisipildydavo vabzdžiais. Apie gulagus plačiai aprašė A. Solženicynas ,,Gulago archipelagas” sagoje.
Įvykiai gulage Cilkos akimis – šiurpinantys, graudinantys ir kartu didingi. Dėl savo drąsos ir didžiulės širdies po beveik 10 metų kalėjimo gulage moteris patyrė tikrą meilę ir galiausiai buvo išlaisvinta, atgavo pilietybę ir drauge su savo mylimuoju nugyveno daugybę metų.
Neįsivaizduoju kaip knygoje minėtomis sąlygomis, alkio, baimės ir daugiau nei 10 metų prievartaujama skirtingų vyrų, moteris sugebėjo išlikti neįtikėtinai drąsi, kovinga ir teisinga.
Ją, 16 -19 metų merginą, Aušvice pažinoję žmonės vadino pačiu drąsiausiu gyvenime sutiktu žmogumi.
Į valdžią atėjus Chruščiovui, jis pasmerkė Stalino gulago sprendimus. Peržiūrėta tūkstančiai žmonių bylų, dalis jų buvo išlaisvinti, kai kurie išteisinti jau po mirties.
