Vienas dalykas, kuris visuomet bus bendras tarp manęs ir Valdo Adamkaus – lapkričio 3, gimimo diena.
V. Adamkus mano akimis yra ne eilinė istorinė asmenybė, kuri laiku atvežė į Lietuvą diplomatišką, vakarietišką ir aukšto lygio kultūros standartą.
„Paskutinė kadencija“ – prezidento dienoraščio įrašai. V. Adamkus nedangstydamas žmonių išsakė savo nuomonę apie juos, nevengė pavardžių ir pavyzdžių.
Esu nepolitiškas žmogus, mažai apie tai išmanau. Balsuoju rinkimuose, žinau tiek, kiek reikia priimti šiuos sprendimus, tad pati save nustebinau, tokiu knygos pasirinkimu! Žaviuosi V. Adamkumi, jo diplomatiškumas yra artimas mano supratimui, kokia ori politika galėtų būti.
Stebėjausi, kaip aktyviai prezidentas siekė integruoti Lietuvą į Europos gyvenimą, o jo savybės padėjo spręsti ne vieną uždarą ir atvirą konfliktą. Esame dėkingi V. Adamkui už mūsų narystę ES ir NATO. Jam dėkinga ir Europos Sąjungą bei Rytų šalys, kadangi daug svarbių kompromisų buvo priimta jo pagalba.
Knyga, žinoma, subjektyvus dalykas. Mažai tikėtina, kad joje save daug kritikuosime, o nuomonė yra labai subjektyvi, tačiau susidariau nuomonę, kad prezidentas – labai atsidavęs šaliai ir netausodamas savęs vykdė savo įsipareigojimus.
Jo kadencijos metu įvyko du precedento neturintys vizitai. V. Adamkaus kadencijų metu Lietuvą aplankė Didžiosios Britanijos karalienė ir Japonijos karaliaus šeima. Monarchų vizitai yra didelės pagarbos šaliai ženklas.
Valdas Adamkus ir Alma Adamkienė it iš pasakos plaukusi pora. Nepaprasta pagarba, meilė ir bendrumas. Dar ir dabar, prabėgus kone 80 bendrų metų drauge, spinduliuoja meile ir padėka. Knyga prasideda ir pasibaigia žodžiais apie Almą. Tai neįtikėtina meilės ir bendrumo partnerystė, kuri skaudžioje skyrybomis užlietoje visuomenėje primena, kad galima mylėti vienas kitą iki kol mirtis išskirs.
