A. Čechovas – Ponia su šuniuku. Nauja knygos apžvalga apie autentišką Rusijos gyvenimą
Tai trumpų apsakymų rinkinys apie realią carinės Rusijos tikrovę. Nepagražinta buitis, konfliktai ir vargas. Sužavėjo istorijų autentiškumo jausmas, tikro gyvenimo pojūtis ir nepagražintos emocijos.
Nauja knygos apžvalga Ką čia paskaičius tinklapyje yra parašyta brandžiausiame A. Čechovo kūrybos laikotarpiu. Iki šiol buvau skaičiusi kūrinį „Dėdė Vania“, kuris paliko man teigiamą įspūdį. Šiemet, „per plauką“, vos nenusipirkau ir Mažajame Vilniaus Teatre rengiamą šio kūrinio spektaklį.
A. Čechovas gyveno pasiturinčioje šeimoje ir buvo visuomeniškas. XIX a. gyveno netoli Maskvos, Melichovo kaime, kur šelpė neturtingus valstiečius, padėjo statyti mokyklas, bibliotekas ir kelius, kovojo su choleros protrūkiu. Po kurio laiko susirgo tuberkulioze ir išsikėlė į Jalta, ten susidraugavo su M. Gorkiu, I. Buninu, A. Kuprinu, menininku I. Levitanu. A. Čechovas mirė praėjus vos 3 metams po jo santuokos pradžios, būdamas 44 metų. Tai vienas ryškiausių Rusijos rašytojus, kuris buvo modernus ir siekiantis visuotinio švietimo.
Kone labiausiai man įsirėžė autoriaus kuriami valstiečių paveikslai. Smurtaujantis vyras, gerianti liaudis ir skepticizmas. Nepaisant sunkiai uždirbamo duonos kąsnio ir varginančios buities, žmonės norėjo gyventi, gimdyti ir mylėti. Dar viena įdomi linija – senbernio nuotakos paieškos. Vyras, kuris sutiko įvairių moterų, jų siekė ir galiausiai sudominęs jas prarasdavo norą tuoktis, kol galiausiais dienas baigė vienas. Tai parodo turtingesnių žmonių išrankumą, didesnę savivertę ir šaltumą.
Man patiko patirti šį nauja skaityta knyga rašytoją, nors nemažai kur pasigedau kulminacijos. Visa knyga „ponia su šuniuku“ mano akimis buvo ištisinė, be didelių bangavimų, todėl emocinio sujudimo nepasiekė. Tačiau iš kitos pusės manau, kad šią Rusijos klasiką reikia patirti kiekvienam išsilavinusiam žmogui.
