Apie šią knygą sužinojau kūrybinio rašymo kursu metu. Tokios mažos apimties knygos man dažnai atrodo pinigų nevertos tralialiūškos. Iš kitos pusės, tai dažai yra kelių prisėdimų knygos, leidžiančios išsinešti kažką naujo.
Iš naujos knygos „Vok kaip menininkas“ patirties „pasivogiau“ dvi pagrindines mintis. Pirmoji ta, kad mažai kas naujo yra išrandama. Menininkai tiesiog patiria pasaulį, absorbuoja kitų menininkų darbus, „kompostuoja“ mintis, brandina idėjas ir pateikia naują, jau senai sukurtų darbų variaciją. Tam, kad sukurtume ką nors naujo, mums reikia domėtis kitų kūryba. Nepykite, jei jūsų darbai cituojami, savinami ir mėgdžiojami, tai reiškia, kad jūs pasiekėte savo – jūsų darbas įkvėpinantis ir įdomus.
„Nėra tokio judesio, kuris būtų naujas,“- sakė krepšinio žvaigždė Kobe Bryant, prisipažinęs, kad visus aikštelėje atliekamus judesius pasivogė žiūrėdamas įrašus su savo dievukais. Tačiau pavogęs daugybę šių judesių Kobe suvokė, kad nesugeba taip tobulai jų atlikti, nes jo kūno sudėjimas skyrėsi nuo tų apvogtų vyrukų. Jis turėjo judesius perkeisti, kad jie atrodytų savi.
A. Kleon
Antroji mintis – kūrybiškumas neatsiranda iš buvimo vietoje, jis atsiranda iš judėjimo. Iš kelionių, stebėjimo, bendravimo, net sporto metu gali gimti puikios idėjos. Ne veltui daug kur sakoma „eikite į pasimatymus su menininku“, t.y. pačiu savimi. Stebėdami pasaulį geriausiai pasikrausite savo kūrybos rezervuarą. Man asmeniškai labai patinka, kai ant stalo yra gėlių, jos švelnina ir atveria mano mintis, padeda jaustis arčiau gamtos.
Taip, tai knyga, kuri nenuvers vidinių kalnų, tačiau ji padeda išsijudinti ir pažvelgti į gyvenimą ir minčių generavimą naujai.
