Gamta yra unikali tuo, jog viskas drauge yra neįtikėtinai tampriai susiję. Iškirtus medžius, žolė gauna daugiau saulės šviesos, todėl smarkiai suveši. Tokia sultinga ganykla tampa labai aktuali žolėdžiams. Automatiškai ten, kur daug žolėdžių, pradeda rinktis ir plėšrūnai, kaip pavyzdžiui vilkai, matydami galimybę papuotauti. Tad net mažas pokytis gali pakeisti ar pakoreguoti augalų bei gyvūnų gyvenimą.

Peter Wohlleben – miškininkas, prižiūrintis gamtos plotus Vokietijoje. Natūralu, jog knygoje „Gamtos saitai“ yra labai daug kalbama apie medžių įpročius, komunikaciją ir gyvenimo ciklą. Šiais metais, dar pavasarį, skaičiau jo knygą „Paslaptingas medžių gyvenimas“, kuri itin išsamiai ir įdomiai aprašo jų įpročius, bendravimą ir gamtos dėsnius.

Ar galite patikėti, jog egzistuoja 10 tūstančių skruzdėlių rūšių? Jos yra bičių šeimos dalis. Skruzdėlės taip pat reikšmingai prisideda prie mūsų ekosistemos, pavyzdžiui išnešioja augalų ir gėlių sėklas. Net mažiausias gamtos darbininkas įneša didelį indėlį.

Ypač unikalus pasakojimas buvo apie varnas ir kranklius. Pasirodo, kad su šiais gyvūnais galima užmegzti ilgalaikius ryšius. Autorius pats augina vieną namuose ir pastebėjo šokiruojančią tendenciją. Žiemą, kuomet sudėtinga rasti maisto, P. Wohlleben su žmona palieka varnai vandens ir maisto. Ilgainiui pastebėjo, kad mainais į maistą paukštis palieka jiems dovanas – tai obuolį, tai gabalą kaulo ar kitokį, jo nuomone, vertingą radinį. Vienareikšmiškai užmegzta draugystė.

Šokiravo viena išsakyta mintis, kuri kol neįrodyta, tikėti nesinori. Tai apie miško gaisrus. Autorius teigia, kad kartais gaisrus kelia patys žmonės, bijodami prarasti ugniagesio darbą, jei ilgą laiką miškas nepatiria gaisro.

Gyvename daugybę metų drauge su gamta, gyvūnais ir paukščiais, tačiau perskaičius tokias knygas suprantu, kad labai menkai pažįstame savo aplinką, o juo labiau suprantame veiksmų pasekmes. Karais mums atrodo, kad darome gerą, pavyzdžiui lesindami paukščius, nors taip iškreipiame gamtos ciklą, paspartindami kai kurių rūšių dauginimąsi ir koreguodami vietos ekosistemą.

Reikia būti labai dėmesingam ir neintervenciškam, jog gamta gyvuotų savo eiga. Ši knyga skatina pagarbą kiekvienam gyvam organizmui, nes būtent kiekvienas jų turi savo nenuginčijamai reikšmingą indėlį į gamtos saitus.