Ar galite įsivaizduoti, jog gaunate savo paaugliui sūnui suklastotus vokiškus dokumentus ir išsiunčiate jį toli nuo namų tam, kad nebūtų skriaudžiamas, nes yra žydas bei išmoktų naudingos profesijos? Veikiausiai tuo metu tėvų širdys įplyšta. Ši viena naujausių knygų, parašyta tikriausiai seniausio Aušvicą išgyvenusio žmogaus.
Dar viena nauja knyga apie Aušvicą. Tik kitu kampu
Atsiskyręs ir išsiilgęs tėvų E. Jaku grįžta jų aplankyti netinkamiausiu metu. 1938 metais, per vadinamąją Krištolinę naktį jis grįžta į ištuštėjusį šeimos butą ir užkluptas nacių yra smarkiai sumušamas ir išvežamas į Buchenvaldo koncentracijos stovyklą.
E. Jakku buvo mušamas, bandė bėgti iš šalies, patyrė tris skirtingas koncentracijos stovyklas, tarp jų ir Aušvicą. Ši knyga, tai šimto metų sulaukusio Aušvico kalinio pasakojimai apie Holokaustą.
Tai nepaprastas pasakojimas, apie didžiules ir plačias širdis, apie vienybę, meilę ir bebaimiškumą net tironijos akivaizdoje. Ar įmanoma žydams ko nors pasimokyti iš tokių siaubingų išgyvenimų? Skaičiau ne vieną knygą, parašytą kalėjusių stovyklose. Šie išgyvenimai ne tik siaubingai „sualaužo“, tačiau tuo pačiu atveria tikrąsias mūsų vertybes ir didžiulį žmogiškumą. Išgyvenusieji išmoko neįtikėtinos meilės gyvenimui bei gebėjimo įžvelgti šviesą net aklinoje tamsoje.
Man labai patiko ši knyga, nes ji sėja gėrį iš vidaus. Ir parodo didžiulę žmogaus valią ir širdį.
Autorius būdamas 99 metų sakė kalbą TEDx konferencijoje ir atrodė kaip guvus senjoras. Tik pažiūrėkite:
Negalėjau patikėti dėl amžiaus. Taip pat negalėjau ir be man būdingų sutapimų – knygą skaityti paėmiau savaitę po autoriaus mirties.
Knyga trumpa ir aiški. Įtraukianti ir turtinanti. Holokausto tema yra itin jautri ir be galo džiaugiuosi, jog apie ją nenustojama kalbėti. Tai didžiulis žmonijos fiasko, humanizmo tragedija.
