Itin jautri knyga pasakojanti berniuko Arno istoriją, kuomet 1975 m. Kambodžoje prasidėjo radikaliųjų komunistų perversmas ir raudonieji khmerai atėjimo į valdžią. Žmonės buvo priversti palikti savo namus, suvaryti į darbo stovyklas turėdavo be atvangos dirbti. Visi turtingieji buvo išžudyti, siekiant turtinės lygybės. Mažai maitinami, nuolat žudomi ir prievartaujami, dauguma prarasdavo absoliutų tikėjimą į gyvenimą. Arnas, būdamas vos vienuolikos per tuos pragariškus keturis metus sugebėjo išgyventi, tačiau turėjo atlikti daugybę darbų, kurie gali visiškai nužmoginti. Per keturis metus šalyje buvo atliktas siaubingo masto genocidas, išžudytas kas ketvirtas Kambodžos gyventojas. Žmonės savo akimis matė žudomus šeimos narius.
Kuomet Taivanas įsiveržė į šalį nuversti komunistinės valdžios, Arnas dėl propagandos ir iš baimės išlikti prisidėjo prie savo kankintojų khmerų ir kovojo su jais, kol galiausiai išgirdęs apie prieglobstį Tailande dezertyravo ir iškeliavo jo kryptimi. Ten buvo pastebėtas pastoriaus amerikiečio. Su juo ir keliais stovyklos draugas iškeliavo į Ameriką, kur buvo įvaikintas. Iš ten skleidė savo žinutę apie Kambodžą, dalyvavo derybose Kambodžoje išlaisvinant įkaitus iš khmerų nelaisvės.
„Kitas raudonasis khmeras ateina patikrinti. Jis neklausia: „Kodėl mušovei vaiką?“ Jis klausia „Kodėl naudoji kulką?“
Ši knyga paremta tikrais faktais, Arno ir jo aplinkos pasakojimais. Autorė meistriškai atkūrė tų dienų pragaro virtuvę ir išlikimo kainą.
