Tomas Moras – šviesuolis, Katalikų bažnyčios šventasis, Anglijos Lordas Kancleris, advokatas, rašytojas, humanistas, politikas. Išskirtinė asmenybė, kuri dėl ištikimybės savo įsitikinimams, bažnyčiai ir teisingumui, nepakluso Anglijos karaliaus Henriko VIII įnoriams, todėl buvo paguldytas ant ešafoto.
Reikšmingos biografijos detalės
Ne tik pati knyga, bet ir jos autoriaus biografija verta mūsų dėmesio. „Utopija“ mano akiratyje buvo papuolusi jau seniai, tačiau skaitinius paspartino pradėtas žiūrėti serialas „The Tudors“. Tai tikrais faktais paremtas serialas apie karalių Henriką VIII ir jo valdymo laikotarpį, kur ilgą laiką reikšmingą vietą užėmė pats T. Moras.
Tiesa, T. More dar valdant Henrikui VII pasisakė prieš aukštuomenes privilegijas, už tai buvo pašalintas iš parlamento, kur grįžo tik Henrikui VIII atėjus į valdžią.
„Pirmiausia yra daugybė kilmingųjų: jie tarytum tranai gyvena nieko neveikdami, maitinasi kitų triūsu, didindami pajamas, savo dvarų nuomotojams lupa devynis kailius“
T. Moras. Utopija
Henrikui VIII buvo vos vienuolika, kuomet jo brolis Artūras netikėtai mirė ir jis buvo paskelbtas Anglijos karaliumi. Karalius Henrikas sulaukęs pilnametystės vedė šešeriais metais vyresnę, broliui numatytą nuotaką, ispanę Kotryna Aragonietę. Jiems gimė keli vaikai iš kurių pilnametystės sulaukė tik viena dukra.
T. Moras dalyvavo rūmų gyvenime, jo nuomonė visuomet buvo vertinama karaliaus. T. Moras skyrė itin daug laiko savo švietimui, buvo labai pamaldus katalikas ir ištikimas šeimos žmogus. 1529 – 1532 metais ėjo Anglijos Lordo Kanclerio pareigas, nuo kurių galiausiai pats nusišalino. Nusišalinimo priežastimi tapo didžiulis skandalas. Karalius Henrikas įsimylėjo aukštuomenės damą Ana Bolein, todėl siekė santuokos, su karaliene Kotryna Aragoniete, anuliavimo. Po ilgo spaudimo popiežiui ir neigiamo atsakymo, karalius galiausiai pasiskelbė aukščiausiu šalies bažnyčios vadovu, paskelbė santuoką su karaliene negaliojančia ir slaptoje ceremonijoje vedė Aną Bolein. Popiežius atskyrė Angliją nuo bažnyčios. Henrikas VIII ir Ana Bolein susilaukė dukters Elžbietos, kuri vėliau tapo Anglijos karaliene. Šalyje ėmė sklisti protestantizmo judėjimas.
Būdamas itin katalikiškų pažiūrų T. More nepalaikė karaliaus ir slapta lankydavo karalienę Kotryną, išreikšdamas savo palaikymą. Smerkė protestantizmo judėjimą ir karaliaus palankumą jiems. Henrikui VIII tai nepatiko ir galiausiai T. Moras buvo suimtas, daugiau nei metus kalintas Tauerio kalėjime ir galiausiai nukirsdintas. Toks pat likimas vėliau laukė ir pačios Anos Bolein.
„<…> nė vieno negalima laikyti priešu, jeigu jis mums nepadaręs nieko blogo.“
T. Moras
2000 m., popiežius Jonas Paulius II paskelbė Tomą Morą šventuoju ir politikų globėju. Jis buvo laikomas eruditu, šviesuoliu, mylinčiu vyru ir tėvu.
Utopijos sala
T. Moras „Utopiją“ parašė kone kaip monologą, kalbėdamas per savo įsivaizduojamą pažįstamą Rafaelį Hitlodejų. Knyga tarsi pokalbis, kur Rafaelis pačiam T.Morui pasakoja savo patirtį kelionėje į tobulą Utopijos salą. Knygoje jis rašė apie idealią valstybės santvarką, kuomet visi turi po lygiai, nėra kilmingųjų ir privilegijuotų. Sakoma, kad utopiečių gyvenimas yra panašus į komunizmo ideologiją. Įžvelgiama kolūkių sistemos sąsaja. Užkliuvo tai, kad T. Moras pasisako apie gerovės valstybę, kuri smarkiai figūravo ir mūsų prezidento rinkiminėje kampanijoje.
Tuo metu autorius turėjo itin pažangią nuomonę, tad smerkė vergovę ir kalbėjo apie lygias teises moterims. Utopiečių moterys dirba kartu su vyrais, kas to meto visuomenėje dar nebuvo priimtina.
Utopijos saloje pinigai buvo naudojami tik samdytai kariuomenei, ginti salą nuo išorinių valstybių. Salos gyventojai galėjo atsiskaityti tik natūriniais mainais.
Visa „Utopijos“ idėja buvo šalis, kurioje vyrauja darna, principas „kiekvienam po lygiai“ ir tik tiek, kiek būtinai reikia. T. Moras manė, kad tuomet nebus pavydo, gviešimosi, grobstymo, vyraus bendruomeniškumas ir gera valia.
Knyga įdomi bendram išprusimui. Ji apima istorinį kontekstą ir patį pasakojimą apie „Utopijos“ salą. Sunku įsivaizduoti, kad atsirado tokių šviesuolių, kurie drįso kalbėti apie Anglijos netobulumą ir siekė visuotinės gerovės. Kalėdamas Taueryje T. Moras parašė dar kelis veikalus. Iki pat paskutinės gyvenimo minutės neišsižadėjo savo įsitikinimų, bet deklaravo pagarbą karaliui. Padarė įspūdį autoriaus išsilavinimas, požiūris ir įsitikinimų tvirtumas, jo kova už teisybę ir pagarba žmonėms.
Susidomėjusiems istorijos kontekstu, palieku platesnio straipsnio nuorodą ČIA.
