Mano pažintis su Stephen King prasidėjo būtent nuo knygos „Kerė“. Išliaupsinta Lietuvos knygų skaitytojų ji mane labai sudomino. Siaubo klasikos meistras yra parašęs daugiau nei 200 knygų, iš kurių nemažai buvo ekranizuota. Filmas „Kerė“ pagal šią S. King knygą buvo pastatytas net 3 kartus. Iš tiesų buvau nustebusi, kiek nuostabių filmų buvo pastatyta pagal jo knygas – „Pabėgimas iš Šoušenko“, „Švytėjimas“, „Žalioji mylia“. Šie filmai tapo amžina klasika.
Knyga „Kerė“ man pasirodė metaforiška. King‘as priglaudžia net ir šiais laikais opią problemą – patyčias. Vaikai, kurie augo sakykime „kitokiose“ šeimose, dažnai sunkiau pritampa prie savo bendraamžių. Taip nutiko ir Kerei, kuri augdama su fanatiškai tikinčia ir atgailaujančia tironiška motina tampa bendraklasių atstumtoji, pašaipos objektas. Čia autorius suteikia pasakojimui mistiškumo ir apdovanoja Kerę neįprastomis įgimtomis galiomis – telekineze, kurią aiškina kaip gebėjimą mintimis judinti daiktus. Jei negalite įsivaizduoti, kas nutiktų, jei tokių galių turintis žmogus būtų itin stipriai pažemintas ir užgautas, siūlau čiupti šią knygą ir perskaityti. Knygos žanras atskleistas subtiliai, personažai charakteringi ir išraiškingai aprašyti.
Na, manau taip pat turėčiau pridurti, jog knyga man atrodo truputį paaugliška ir didelio mano įsitraukimo nesulaukė. Labiau vertinau rašytojo darbą, kūrinio išpildymą, veikėjus ir tematiką.
Stephen King – Kerė.
