Yuval Noah Harari istorijos profesoriaus laipsnį įgijo Oksfordo universitete ir šiuo metu dėsto Hebrajų universitete Jeruzalėje. Iš tokio autoriaus būtų galima tikėtis istorinės tematikos pasakojimo. Iš dalies taip ir buvo pirmoje jo knygoje „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“, kurioje buvo aptariamos žmonijos ištakos, asimiliavimasis ir kelionė link šių dienų. Tačiau ši knyga „Homo Dues. Glausta žmonijos istorija“ man pasirodė daug labiau filosofinė, nei istorinė. Itin aštrus mokslo ir religijos sankirtos prieskonis. Knyga yra pirmosios dalies Homo sapiens tęsinys, Homo sapiens ateitis. Autoriaus įžvalgose jaučiamas stiprus futurizmas. Taip, žmonija iki šiol pragyveno ne vieną pandemiją, marą ir tampa vis gudresnė ir dauguma pritars, kad negyvenome taip gerai niekada anksčiau. Mokslo revoliucija atnešė naujų aktualijų. Pavyzdžiui genų inžinerija, knygoje autorius svarsto, ar nenutiks taip, jog ateityje galėsime vaikus pasirinkti it iš katalogo, suprojektuoti stiprius ir viskam atsparius genų rinkinius.

Mane itin sužavėjo jo pamąstymai apie dirbtinio intelekto integravimą į mediciną. Pagalvojau praktiškai, Vilniuje gyvenu 13 metų ir per juos turėjau gal 4 skirtingus šeimos gydytojus, o ir pas pastarąjį lankausi kartą per metus. Kiek labai šis daktaras gali mane pažinti ar atsiminti mano ligos istoriją? Nesinešiodamas detalaus mano sveikatos vaizdo, jis kaskart surinkinėja puzlę iš nuotrupų. Kiek tikėtina, kad aplankydama jį 18h, po darbo, rasiu nebežvalų ir nebebudrų. Harari samprotauja, o jei jums diagnozę nustatytų dirbtinis intelektas? Jums atvykus jis akimirksniu detaliai nuskaitytų jūsų sveikatos istoriją, išklausęs simptomus ir sugretinęs juos su ligos istorija mikliai nustatytų nusiskundimų priežastį ir geriausią jos sprendimą. Taip, jis nežiūrėtų į jus empatišku žvilgsniu ar nepasakotų, kad su ta pačia migrenos forma susiduria ir jo dukra, tačiau būtumėte tikri, jog jis budrus, žvalus ir pasirengęs padėti.

Itin reikšminga vieta yra skiriama XI a. religijai – deitaizmui (data – angl. duomenys). Skaitmeniniame amžiuje, kuomet artimiausiu metu Google pagal atliekamas simptomų paieškas galės nustatyti pandemijos pradžią greičiau, nei tai padarys medikai, mes žengiame į naujos duomenų religijos amžių. Valdo tas, kas turi daugiausiai duomenų. Ar jūs taip pat metų pabaigoje gavote Google ataskaitą apie jūsų lankytas vietas? Aš net kruptelėjau, jis žinojo viską – kur pietavau, keliavau ar kur dirbu. Tai baugina, tačiau po tuo slepiasi kiekvienas „sutinku su privatumo politika“ mygtukas, kurį spaudžiame tam, jog galėtume naudotis programų turiniu.

Autoriaus vizijos pasirodė įdomios, novatoriškos, tiesa kartais atrodė, jog padaryti įspūdžiui buvo kiek spekuliuojama faktais ar labai jau drąsiai projektuojama. Tačiau knyga nuteikė mane pozityviai. Pirmiausia, tai mes, žmonės, esame neįtikėtinai imlūs ir judame didžiuliais tempais pirmyn, todėl tikiu, kad gyvenimas tik gerės. Antra, gyvename dirbtinio intelekto perversmo amžiuje, drįsčiau tai vadinti ketvirtąja pramonės revoliucija.

Yuval Noah Harari – Homo Deus. Glausta žmonijos istorija.