Kalbant apie socialines medijas tikrai galime pasakyti, kad m\u016bs\u0173 klausosi \u2013 visagalis algoritmas. Jis stebi, prie kuri\u0173 reklam\u0173 ar paveiksl\u0117li\u0173 praleid\u017eiame daugiausiai laiko, k\u0105 skaitome ar \u012f kurias reklamas reaguojame. \u010cia nebe medijos yra produktas, o m\u016bs\u0173 d\u0117mesys tapo produktu, kur\u012f medijos parduoda \u012fmon\u0117ms, skelbian\u010dioms jose reklamas.<\/p>\n\n\n\n
Ar nar\u0161ymo metas kenkia?<\/h2>\n\n\n\n
Anders Hansen \u2013 \u0161ved\u0173 psichiatras dalinasi \u012f\u017evalgomis apie \u017emoni\u0173 psichikos kait\u0105. Buvau nust\u0117rusi, kai autorius \u012fvardijo, jog \u0160vedijoje kas 10-tas \u017emogus geria antidepresantus. Lietuviams skandinavai da\u017eniausias pasilyginimo \u0161altinis, juk ten tokia i\u0161sivys\u010diusi ekonomika ir \u0161vietimas… Visgi, tokie gigantai kaip Facebook vis\u0105 tinkl\u0105 par\u0117m\u0117 \u017emogaus psichologija. Nor\u0117dami b\u016bti pripa\u017einti, mes laukiame patiktuk\u0173, kurie paskatina dopamino (laim\u0117s hormono) i\u0161siskyrim\u0105 m\u016bs\u0173 k\u016bne.<\/p>\n\n\n\n
Paradoksalu, bet Anders Hansen \u201eNar\u0161ymo metas\u201c knygoje pasakoja, kad \u017emon\u0117s ne tada patiria did\u017eiausi\u0105 malonum\u0105, kai \u017eino, kad gaus pozityv\u0173 \u012fvertinim\u0105, bet stipriausias pasitenkinimas ir laim\u0117 mus u\u017epl\u016bsta tuomet, kai abejojame ar pripa\u017einim\u0105 gausime, o taip \u012fvyksta. Kitaip tariant, mus labiau d\u017eiugina tai, kuo nesame tikri, ta\u010diau \u012fvykiai yra palank\u016bs ir tokie, koki\u0173 tro\u0161kome.<\/p>\n\n\n\n Sakoma, kad vyrai vienu metu geba koncentruotis \u012f vien\u0105 u\u017eduot\u012f, o tuo tarpu moterys geba atlikti kelis darbus i\u0161 karto. Ta\u010diau ar tai savaime yra vert\u0117? Anders Hansen pastebi, jog kai bandote mokytis prie \u012fjungto televizoriaus ir nar\u0161ote i\u0161maniuoju telefonu, smegenys turi skirti j\u0117g\u0173 visai informacijai apdoroti ir nesp\u0117ja kurti naujos ilgalaik\u0117s atminties, o j\u016bs nei\u0161mokstate to, k\u0105 skait\u0117te. Vadinasi daugiadarbyst\u0117 apkrauna m\u016bs\u0173 smegenis ir nekuria ilgalaiki\u0173 jung\u010di\u0173. Kas i\u0161 to, jie tuo pat metu vairavome, kalb\u0117jome telefonu ir ie\u0161kojome reikiamo namo, jei po keli\u0173 dien\u0173 nebeatsiminsime, kaip iki jo nusigauti?<\/p>\n\n\n\n Suaugusio \u017emogaus smegenys sunaudoja net 20%, paauglio 30%, o naujagimio net 50% visos k\u016bno energijos. Smegenys yra u\u017eprogramuotos tausoti energij\u0105 ir dirbti efektyviau. Tikriausiai kiekvienas m\u016bs\u0173 yra nuva\u017eiav\u0119s \u012f darb\u0105 ir bent dalies vairavimo kelio neatsimin\u0119s, net tai jau tampa automatiniu veiksmo. Smegenys automatizuoja pasikartojan\u010dius veiksmus, jog taupyt\u0173 m\u016bs\u0173 energij\u0105, kurios prireiks vir\u0161kinimui, o galb\u016bt b\u0117gimui nuo pavoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n Ar kada susim\u0105st\u0117te, kad ir socialini\u0173 tinkl\u0173 naujienos ir kazino automat\u0173 paveiksl\u0117liai juda i\u0161 vir\u0161aus \u012f apa\u010di\u0105? Taip kuriamas ne\u017einios jausmas, nes mes laukiame, kas m\u016bs\u0173 laukia toliau. Taip sukaustomas d\u0117mesys ir savinamasis m\u016bs\u0173 laikas. Kazino ir medij\u0173 \u201edarbo\u201c principai yra labai pana\u0161\u016bs, tod\u0117l jie gali kelti priklausomyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n Knygoje yra i\u0161samus ir \u012fdomus skyrius apie paaugli\u0173 psichologij\u0105 ir kaip j\u0105 veikia medijos. Deja, dauguma paaugli\u0173 gali sirgti depresija, nes ima lygintis su kitais ir laukti \u201epatiktuk\u0173\u201c. T\u0117vams \u0161is skyrius tur\u0117t\u0173 b\u016bti ypa\u010d \u012fdomus. Kaip su tuo kovoti? Pasirodo, kad fizinis kr\u016bvis yra did\u017eiausias depresijos prie\u0161as. Nesenai klausiau \u017dmogaus psichologijos instituto tinklalaid\u0117s, joje psichologai \u0161iai nuomonei paantrino.<\/p>\n\n\n\n Dar vienas \u012fdomus aspektas: 10-30% gyventoj\u0173 beveik vis\u0105 \u017emonijos istorij\u0105 baigdavo savo dienas nuo kito rankos, tod\u0117l mus ypa\u010d domina naujienos apie gr\u0117smes ir konfliktus. Tokio tipo informacija seniau buvo gyvybi\u0161kai svarbi. B\u016btent tod\u0117l smurtingos ir gr\u0117sm\u0119 indikuojan\u010dios antra\u0161t\u0117s mus labai traukia, mums reikia \u0161ios informacijos, jog i\u0161liktume.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Manome, kad per t\u016bkstan\u010dius met\u0173 labai pasikeit\u0117me ir tai i\u0161 dalies yra tiesa. Ta\u010diau m\u016bs\u0173 psichologija ir instinktai yra i\u0161lik\u0119 tokie pat kaip ir buvo. \u010cia mes ma\u017eai kuo skiriam\u0117s nuo gyv\u016bn\u0173. B\u016btent \u0161iais aspektais ir naudojasi kompanijos tam, jog parduot\u0173 mus reklamos u\u017esakovams ar formuot\u0173 priklausomyb\u0119 praleisti kuo daugiau laiko telefono ar kompiuterio ekrane. Po \u0161ios knygos norisi smarkiai riboti savo d\u0117mes\u012f \u0161iems \u0161altiniams, nes imi suprasti, kad visa \u0161i infrastrukt\u016bra n\u0117ra sukurta tau, ji sukurta i\u0161 tav\u0119s pasipelnyti.<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau yra viena puiki \u017einia \u2013 mes turime pasirinkim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Ar skaitmenin\u0117 realyb\u0117 \u017ealoja mus? Mes labai ai\u0161kiai \u017einome alkoholio, narkotik\u0173 ar cukraus \u017eal\u0105 m\u016bs\u0173 organizmui. Ta\u010diau ar \u017einome, k\u0105 su m\u016bs\u0173 smegenimis daro skaitmenin\u0117 priklausomyb\u0117? Pasinaudoti \u017emogaus psichologija \u0160i Anders Hansen knyga labai primena film\u0105 The Social Dilema. Filmas iliustruoja, kaip socialiniai tinklai, reklamos manipuliuoja \u017emon\u0117mis ir apeiliuodami \u012f instinktus, valdo m\u016bs\u0173 poreikius. Tuo […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2563,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"off","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[3,9],"tags":[807,273,275,283,808,491,809,612],"class_list":["post-2561","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-knygos","category-tobulejimas","tag-anders-hansen","tag-knyga","tag-knygos","tag-knygosapzvalga","tag-narsymo-metas","tag-psichologija","tag-socialines-medijos","tag-tobulejimas"],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/06\/20220315_162940-scaled.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2561","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2561"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2561\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2564,"href":"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2561\/revisions\/2564"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2563"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2561"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2561"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2561"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/kaciapaskaicius.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/06\/20220426_134150-768x1024.jpg\")
<\/figure>\n\n\n\nAr daugiadarbyst\u0117 lavina smegenis?<\/h2>\n\n\n\n
Smegenys yra u\u017eprogramuotos taupyti energij\u0105<\/h2>\n\n\n\n
Socialiniai tinklai = lo\u0161imo automatai<\/h2>\n\n\n\n
Mus labiau sujaudina blogos naujienos<\/h2>\n\n\n\n